Po praėjusį mėnesį Anak Krakatau apylinkes supurčiusio galingo išsiveržimo vandenyje pasirodė dvi naujos salos. Dėl išsiveržimo kelioms dienoms buvo sustabdyti skrydžiai, o apie neįprastą pokytį penktadienį pranešė Indonezijos ugnikalnių stebėsenos agentūros vadovė.
Nauji dariniai pastebėti palydovinėse nuotraukose. Jose matoma vandens užpildyta kaldera, kurioje yra Anak Krakatau. Vulkanologijos ir geologinių pavojų švelninimo centro (PVMBG) atstovė Rita Susilawati naujienų agentūrai AFP teigė, kad „Sentinel“ palydovų vaizduose aplink ugnikalnį įžiūrimos dvi į mažas salas panašios formacijos.
Anak Krakatau stūkso Sundos sąsiauryje, tarp Javos ir Sumatros salų. Vienas naujai pastebėtas darinys yra maždaug 760 metrų į šiaurės vakarus nuo ugnikalnio, kitas – apie 495 metrus į pietvakarius.
„Sentinel“ – Europos kosmoso agentūros sukurta Žemės stebėjimo palydovų sistema.
R. Susilawati pabrėžė, kad kol kas dar per anksti šiuos darinius vadinti Anak Krakatau „vaikais“. Pats ugnikalnis atsirado per povandeninį išsiveržimą kalderoje, susiformavusioje po milžiniško 1883 metų pirminio Krakatau išsiveržimo.
Norint išsiaiškinti, kaip susidarė naujos salos, reikės papildomų tyrimų. Specialistai turi nustatyti, ar jos kyla iš kalderos pagrindo taip, kaip kadaise susiformavo Anak Krakatau, ar tėra vulkaninių medžiagų sankaupos.
Prie Anak Krakatau nuo 1927 metų ne kartą trumpam iškildavo sausumos plotai, tačiau erozija juos sunaikindavo. Ilgalaikė sala susiformavo 1930 metais.
Nauji dariniai gali išnykti
Mokslininkai neatmeta, kad ir šios dvi salos ilgainiui gali sunykti dėl erozijos.
Rugsėjį Anak Krakatau be pertraukos veržėsi 25 valandas. Išsiveržimas miestus užklojo vulkaniniais pelenais, o dėl jo teko uždaryti kelis oro uostus. Daugiau nei 300 tūkst. keleivių dėl to įstrigo.
Anak Krakatau šiuo metu taikomas 2-asis pavojaus lygis – antras mažiausias keturių kategorijų skalėje. Gyventojams rekomenduojama nesiartinti prie išsiveržimo centro arčiau nei per tris kilometrus.
Praėjus beveik dviem savaitėms po to, kai dingo laivas, penki žurnalistai, vykę nušviesti rugsėjo išsiveržimo, kartu su trimis įgulos nariais buvo paskelbti žuvusiais.
Indonezija yra Ramiojo vandenyno „ugnies žiede“ – zonoje, kur susiduria žemyninės plokštės ir vyksta intensyvūs vulkaniniai bei seisminiai procesai.
