Naujas automobilis Lietuvoje vis rečiau laikomas prabangos preke. „AutoTyrimų“ duomenys rodo, kad naujų automobilių rinka šalyje ir toliau auga: šiemet jau užregistruota 37 412 automobilių – 16 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai jų buvo 32 197.
Rinką valdo trys markės
Pagal gamintojus Lietuvos rinkoje ryškiausiai išsiskiria „Toyota“, „Škoda“ ir „Volkswagen“. Šioms trims markėms kartu tenka daugiau nei pusė visų naujų automobilių registracijų.
Neabejotina lyderė yra „Toyota“ – šiemet užregistruoti 6 953 šios markės automobiliai. Antroje vietoje liko „Škoda“ su 6 276 automobiliais, o „Volkswagen“ atsiliko vos vienu – užregistruoti 6 275 šios markės automobiliai.
Kitų gamintojų rezultatai gerokai kuklesni: „Dacia“ sulaukė 1 631 pirkėjo, „Audi“ – 1 525, o „Kia“ – 1 496.
Tarp modelių pirmauja „Volkswagen Tiguan“, o antroje vietoje yra „Škoda Octavia“, užregistruota 2 007 kartus. Trečią vietą užima „Volkswagen T-Roc“ (1 944).
Į dešimtuką taip pat pateko „Toyota Yaris Cross“ (1 924), „Škoda Kodiaq“ (1 694), „Toyota Corolla“ (1 511), „Toyota RAV4“ (1 172), „Nissan Qashqai“ (1 102), „Hyundai Tucson“ (1 054) ir „Toyota C-HR“ (1 033).
Mažesni visureigiai išstumia didžiuosius
Automobilių verslo atstovai pastebi, kad keičiasi ne tik lietuvių pasirenkamos markės, bet ir modelių tipai. BMW ir „Mini“ prekės ženklų vadovas Paulius Černiauskas teigia, kad pirkėjai vis dažniau dairėsi į mažesnius, visureigius primenančius automobilius.
Anksčiau tarp BMW modelių labiausiai buvo perkami X5 ir X6, tačiau dabar didesnio susidomėjimo sulaukia X3, X2 ir X1. Viena iš tokio pokyčio priežasčių, pasak P. Černiausko, gali būti gerėjanti gyvenimo kokybė: daugiau žmonių gali įsigyti mažesnį, tačiau premium segmento automobilį.
Krosoverių ir SUV paklausa išlieka didelė, o sedanai ir universalai pirkėjų dėmesio sulaukia retai. P. Černiausko teigimu, tik maždaug kas dešimtas iš BMW salonų išvažiuojantis automobilis yra sedanas arba universalas. Kupė ir hečbekai sudaro dar mažesnę pardavimų dalį.
Kinijos markės taip pat atranda savo pirkėją
Lietuvoje įsitvirtina ir Kinijos automobilių gamintojai. Nors viešumoje vis dar galima išgirsti skeptišką požiūrį į kiniškus automobilius, registracijų duomenys rodo augantį susidomėjimą.
SAIC koncernui priklausančios markės MG pardavimai per pirmuosius devynis šių metų mėnesius padidėjo 864 proc. ir pasiekė 646 automobilius.
Ryškiai augo ir „Geely“ koncerno markė „Lynk & Co“. Pernai per tą patį laikotarpį ji pardavė 49 automobilius, o šiemet lietuviai jau įsigijo 246.
Dyzelinių automobilių dalis pasiekė naują žemumą
Keičiasi ir automobilių jėgainių pasirinkimas. SEB banko Lizingo departamento vadovas Simonas Norbutas nurodo, kad tarp privačių klientų dyzelinių automobilių populiarumas pastaraisiais metais nuosekliai mažėjo.
2023 m. dyzeliniai automobiliai sudarė apie 14 proc. SEB privačių klientų finansuojamų automobilių. 2025 m. ši dalis sumažėjo iki 8 proc., o šiemet siekia apie 6,5 proc.
Tuo pat metu elektromobilių finansavimo apimtys per dvejus metus padidėjo maždaug 1,7 karto, o hibridinių automobilių skaičius išaugo beveik perpus.
Panašų pokytį fiksuoja ir BMW atstovai. 2023–2024 m. dyzeliniai BMW sudarė apie 45 proc. pardavimų, 2025 m. jų dalis sumažėjo iki kiek daugiau nei 30 proc., o šiemet krito iki maždaug 28 proc.
Ekspertai pokyčius sieja ne tik su pirkėjų pasirinkimais, bet ir su rinkos pasiūla bei gamintojams taikomais reikalavimais. Naujų dyzelinių automobilių pasirinkimas mažėja, jų kainos tapo mažiau konkurencingos, o hibridinių ir elektromobilių pasiūla didėja.
S. Norbutas taip pat atkreipia dėmesį į stiprėjantį Kinijos gamintojų spaudimą. Tradiciniai gamintojai elektrifikuotų modelių pardavimus skatina ir siekdami atitikti Europos Sąjungos CO2 emisijų reikalavimus.
Prie šių pokyčių prisideda valstybės paskatos bei mokestinė aplinka. BMW atstovo teigimu, šiuo metu sparčiausiai auga įkraunamų hibridų pardavimai, nes įmonėms taikoma PVM lengvata.
Lietuviai nuperka daugiau nei latviai ir estai kartu
Naujų automobilių paklausa didėja ir kitose Baltijos šalyse, tačiau Lietuvos rinka išlieka didžiausia. Šiemet lietuviai įsigijo 37,4 tūkst. naujų automobilių – daugiau nei Latvija ir Estija kartu sudėjus, kur parduota beveik 33 tūkst. automobilių.
Visose trijose šalyse matoma ta pati tendencija: pirkėjai masiškai renkasi SUV ir krosoverius. Estijoje šie automobiliai sudaro 73,1 proc. visų naujų automobilių pardavimų, Latvijoje – 68,2 proc.
Latvijoje universalus renkasi 10,9 proc., hečbekus – 10,1 proc., o sedanams tenka 5,6 proc. rinkos. Estijoje hečbekų dalis siekia 9,6 proc., universalų – 7,9 proc., sedanų – vos 4,2 proc.
Lietuvoje populiariausias naujas automobilis šiemet yra „Volkswagen Tiguan“, trečioje vietoje įsitvirtino „Volkswagen T-Roc“. Latvijoje vokiškų automobilių dešimtuke nėra: pirmauja „Škoda Octavia“ (894 registracijos), toliau rikiuojasi „Toyota Corolla“ (742) ir „Škoda Kodiaq“ (726). Į Latvijos dešimtuką taip pat pateko prancūziški „Renault Symbioz“ ir „Renault Captur“.
Estijoje pirmąsias tris vietas užėmė „Toyota Yaris Cross“ (1 003), „Toyota Corolla“ (851) ir „Škoda Kodiaq“ (834). Lietuvoje populiariausias „Volkswagen Tiguan“ ten liko penktas.
