Perskaitę šią apžvalgą, ko gero, pasidalysite į dvi stovyklas: vieni palaikys mano nuomonę, kiti – picerijos sprendimą. Todėl lauksiu jūsų komentarų, o dabar pasakoju apie mūsų šeimos neseniai atrastą piceriją „Lokio ližė“.
Ji įsikūrusi netoli Klaipėdos, Klemiškės II. Kad netektų strigti kamščiuose, kurie, mano nuomone, šioje pusėje kasmet tik blogėja, į piceriją atvykome dar prieš 15 val.
Picerijos „Lokio ližė“ apžvalga
Vietiniai net juokauja, kad ryte, važiuojant į Klaipėdą, stovint kamštyje galima spėti papusryčiauti, o vakare, grįžtant namo, tame pačiame kamštyje – ir pavakarieniauti. Tačiau palikime susisiekimo rūpesčius nuošalyje ir pakalbėkime apie maistą.
Keturiems žmonėms užsakėme keturias pagrindines picas, o dar vieną, vegetarišką, pasirinkome kaip užkandį. Kol mūsų užsakymas kepė krosnyje, buvome pavaišinti sausainiais.
Tą dieną vairavau automobilį, kuriuo atvykome į „Lokio ližę“, tad nesunku nuspėti, kad prie mano stalo buvo limonadas, o kompanijos nariai mėgavosi rimtesniais kokteiliais, traukdami juos per šiaudelius.
Maisto apžvalga
Esu mėsėdis, todėl man sunku suprasti žmones, atsisakančius ne tik mėsos, bet ir žuvies, jūros gėrybių ar pieno produktų. Vis dėlto vegetarus, kitaip nei veganus, suprantu. Vieną ar du kartus per savaitę galėčiau atsisakyti mėsos, jei tomis dienomis ant stalo būtų bent dvi ar trys „Verdura“ picos.
Užsakytą vegetarišką picą atnešęs darbuotojas ją buvo taip gausiai apkrovęs įvairiais ingredientais, kad iš pradžių net paklausiau, ar neįvyko klaida. Atidžiau įsižiūrėjęs supratau, kad mėsos joje nėra. Vis dėlto pica buvo tokia skani, jog, jei Katinienė taip nesirūpintų mano svoriu ir leistų dažniau valgyti picas, kartais galėčiau net atsisakyti mėsos.
„Mortadela“ pica Katinienę taip pat nustebino – ji juokais pasakė, kad viduryje atrodo lyg būtų patiektas „Benedikto“ kiaušinis. Gal toks priedas čia ir tiktų, tačiau su „Burata“ pica mūsų kompanijai paliko labai gerą įspūdį.
Vis dėlto netrukus paaiškėjo dalykas, kuris mane picerijoje labiausiai suerzino. Į maitinimo įstaigas einu ilsėtis, o ne gaminti maistą ar dirbti.
Atnešus gėrimus kartu buvo pastatytas įrankių stovas. Iš pradžių nepastebėjau, kad jame, be įprastų stalo įrankių, yra ir penki picų pjaustymo įrankiai. Tik atnešus pirmąją picą mums paaiškino, kad šioje picerijoje svečiai picas turėtų susipjaustyti patys.
Taigi atvykau pailsėti, tačiau teko imtis darbo. Ir ne vieną kartą – tą dieną reikėjo supjaustyti visas penkias mūsų užsakytas picas. Todėl ir klausiu jūsų: ar normalu, kad picerijoje picą turi susipjaustyti pats svečias?
Suprantu, kodėl „Lokio ližė“ pasirinko tokį sprendimą. Tai daroma ne vien siekiant sutaupyti darbuotojų laiką. Pjaunant picą peilis gali sustumdyti ant jos esančius ingredientus, o išsiskyręs skystis, patekęs į pjūvius, suminkština picos padą. Vis dėlto nuo šio paaiškinimo man nepasidarė lengviau – penkių picų pjaustymas buvo tikras fizinis darbas.
Atlikęs šią užduotį ir, regis, sudeginęs daugybę kalorijų, leidau sau persivalgyti, nes picos to tikrai buvo vertos.
Tą dieną mūsų favoritėmis tapo „Lokio ližė“ ir „Parma“. Tikriausiai todėl, kad abi buvo gardintos itin skaniais karamelizuotais svogūnais. Jie buvo tinkamai kaitinti: išlaikė savo poskonį, bet kartu įgavo malonaus saldumo.
„Bianka“ picos damos paragauti atsisakė, nors iš pradžių labai norėjo. Mat ją kiek per gausiai pagardinau aštresniu aliejumi. Užtat šia pica, kitaip nei kitomis, teko dalytis tik su draugu.
Apibendrindamas galiu pasakyti, kad esu buvęs Italijoje ir, ranką pridėjęs prie širdies, tvirtinu: jei lietuviai taip tobulins picų gamybą, po kelerių metų italai gali važiuoti pas mus mokytis, kaip kepti skanias picas.
Picos buvo tokios geros, kad tai akivaizdžiai parodė ir Katinienė. Nebepamenu, kada ji valgydama picą būdavo suvalgiusi ir kraštus, tačiau „Lokio ližėje“ neliko nė jų.
Picos padas buvo labai skanus, minkštas, tačiau kartu turėjo lengvo traškumo. Daugiau jų negirsiu, kad tik nepradėtų puikuotis ir nepablogintų kokybės. Esant progai, patys užsukite į „Lokio ližę“ ir patikrinkite, ar mano įspūdžiai teisingi.
Nors picerija jau turi ne vieną įvertinimą, palikau jai ir Riebaus katino lipduką, reiškiantį aukščiausią 5/5 įvertinimą. Galbūt jis atras savo vietą „Lokio ližėje“ ir bus priklijuotas gerai matomoje vietoje.
