Palangos verslininkai, gavę galutines rugpjūčio sąskaitas, jau gali įvertinti praėjusį sezoną. Nors vasaros orai poilsiautojų nelepino, į kurortą jų atvyko daugiau nei pernai. Vis dėlto didesnės išlaidos lėmė, kad pelnas daugeliu atvejų liko panašus kaip praėjusiais metais. Verslą pasunkino brangęs kuras, paslaugos ir žaliavos.
Penktadienį Palangoje dar buvo juntami „bobų vasaros“ požymiai: oro temperatūra siekė 17 laipsnių, vietomis pakilo iki 19, švietė saulė ir pūtė nestiprus vėjas. Baltijos jūros vanduo buvo įšilęs iki 15 laipsnių, o kurorte žmonių netrūko.
Poilsiautojai pasakojo į Palangą grįžtantys dėl sentimentų, gražios gamtos, jūros, miško, tvarkingos aplinkos ir maitinimo vietų. Kai kurie teigė anksčiau rinkdavęsi Šventąją, tačiau vėliau apsistoję Palangoje. Kiti į kurortą persikėlė ieškodami ramesnio gyvenimo ir geresnės gyvenimo kokybės.
Tuo metu verslininkai vertino ne tik lankytojų srautus, bet ir galutinius finansinius rezultatus.
Palangos viešbučių, restoranų asociacijos prezidentė Laura Taučiūtė nurodė, kad išaugo pridėtinės vertės mokestis, darbo užmokestis padidėjo mažiausiai 10 procentų, o brango ir įvairios paslaugos – tarp jų skalbimo bei cheminio valymo. Anot jos, apskritai beveik visos sąnaudos, palyginti su praėjusiais metais, tapo didesnės.
Didesnės pajamos nevirto didesniu pelnu
Skirtingų Palangos verslų rezultatai nevienodi: vienų pajamos augo, kitų sumažėjo.
„Floros simfonijos“ vadovas Henrikas Tautkus sakė, kad šiuo laikotarpiu tinklo pajamos buvo 6 procentais didesnės. Jis pabrėžė, jog bendrovė dirbo vienu restoranu mažiau, todėl tokį apyvartos augimą vertina palankiai ir vasarą laiko gera.
Pasak H. Tautkaus, maisto kainos šiemet visose kavinėse ir restoranuose buvo didesnės nei praėjusią vasarą, tačiau svečių taip pat sulaukta daugiau. Galutinis pelnas paaiškės įvertinus metų pabaigos nusidėvėjimo bei turto nurašymo išlaidas, tačiau pagrindiniai rodikliai, jo vertinimu, Palangai ir jo įmonei buvo geresni.
Viešbučiuose svečių skaičius, nepaisant nepalankių orų, išliko panašus kaip pernai tuo pačiu metu, o kai kuriuose jų padidėjo 5–10 procentų. Tačiau L. Taučiūtė atkreipė dėmesį, kad tai dar nereiškia tokio pat pelningumo: brango darbuotojų atlyginimai, žaliavos ir paslaugos, todėl pelnas greičiausiai nebus didesnis nei pernai.
Poilsiautojus teko vilioti ir lietingomis dienomis
Viešbučių vadovai sako, kad šią vasarą tikrojo šiltojo sezono taip ir nebuvo, tačiau Palanga tapo vieta, į kurią žmonės vyksta nepaisydami oro. Maždaug 90 procentų viešbučių svečių sudaro lietuviai, todėl lankytojų pritraukimas lietingomis dienomis priklauso nuo pačių verslininkų sprendimų.
Viešbučio „Palangos žuvėdra“ vadovas Kristupas Šliogeris pasakojo, kad lietui lyjant svečiams siūlydavo nemokamas SPA procedūras, pirtį ir galimybę naudotis treniruoklių sale. Taip buvo siekiama, kad poilsiautojai nesijaustų į kurortą atvykę be reikalo.
Privataus apgyvendinimo sektoriaus atstovai teigė, kad saulėtą „bobų vasaros“ savaitę poilsiautojai į Palangą sugrįžo, o bendra vasara, jų vertinimu, iš esmės nesiskyrė nuo praėjusios.
„Astos vilos“ šeimininkė Irena Švanienė sakė kainų beveik nekėlusi, nes didinti jų neleidžia klientų pajamos. Jos teigimu, smarkiai pabranginus apgyvendinimą, būtų sunku pritraukti poilsiautojų.
Palangos verslininkai viliasi, kad kitąmet sezonas bus ne prastesnis nei šiemet. Jų vertinimu, svarbiausia, kad ateinanti vasara nebūtų blogesnė.
