Sibire pasklidus informacijai apie galimą mirtį nuo plaučių maro, Rusijos žiniasklaida vėliau pranešė ir apie dar vieną galimą auką. Vis dėlto antroji žinia nėra patvirtinta ir vertinama skeptiškai. Nerimą kelia ir tai, kad Rusija istorijoje ne kartą slėpė informaciją apie pavojingas ligas bei jų plitimą.
Plaučių maras gali progresuoti itin sparčiai: negydoma liga vos per kelias dienas gali baigtis mirtimi. Apie šią infekciją, jos simptomus ir užsikrėtimo būdus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo bioinformatikė, mokslininkė doc. Miglė Gabrielaitė ir šeimos gydytojas, profesorius Julius Kalibatas.
Plaučių maras – bakterinė, o ne virusinė infekcija
M. Gabrielaitė paaiškino, kad plaučių marą sukelia bakterija, todėl tai nėra virusinė liga. Nors plaučių maro bakterija gali būti perduodama iš žmogaus žmogui, buboninė ir septiceminė maro formos tarp žmonių neplinta.
Užkratas dažniausiai perduodamas tuomet, kai sergantysis jau turi simptomų. Kitaip tariant, žmogus turi sirgti ir jaustis blogai, kad galėtų užkrėsti kitą. Dėl to ši liga plinta sudėtingiau nei didelė dalis virusinių infekcijų.
Pirmieji požymiai gali pasirodyti per vieną–tris dienas
Plaučių maro inkubacinis laikotarpis trunka nuo vienos iki trijų dienų. Pasak M. Gabrielaitės, gydymą reikėtų pradėti per pirmąsias kelias dienas.
J. Kalibatas pabrėžė, kad gydymo pradžios laikas yra itin svarbus. Jeigu antibiotikai pradedami skirti per 24 valandas, gydymo rezultatai gali būti geri. Kuo ilgiau delsiama, tuo mažesnis tampa gydymo veiksmingumas.
Pulmoninės maro formos atveju bakterijos patenka į plaučių audinį ir ima jį ardyti. Dėl to gali išsivystyti kvėpavimo nepakankamumas, dusulys, o žmogus gali pradėti atsikosėti krauju. Organizmui ima trūkti deguonies.
Be to, bakterijų išskiriamas toksinas skatina krešulių susidarymą smulkiosiose kraujagyslėse. Kraujagyslėms užsikimšus, gali sutrikti organų veikla. Dėl šio proceso lūpos, pirštai ar nosies galiukas gali pradėti juoduoti – būtent su tokiais požymiais siejamas Juodosios mirties pavadinimas.
Jeigu liga pasiekia tokią stadiją, pasveikti labai sunku, o išgyvenamumas būna labai mažas. Tačiau M. Gabrielaitė pabrėžė, kad tai pirmiausia taikytina negydomai infekcijai. Laiku pradėjus gydymą antibiotikais, mirtingumas yra palyginti žemas. Tam gali būti naudojamos maždaug keturios antibiotikų klasės, o Lietuvoje šie vaistai yra prieinami ir naudojami kitoms infekcijoms gydyti.
Lietuvoje protrūkį būtų įmanoma suvaldyti
Mokslininkės teigimu, Lietuva galėtų tinkamai reaguoti į tokį pavojų. Kadangi plaučių maro simptomai dažnai būna aiškūs, į situaciją galėtų įsitraukti epidemiologai: nustatyti kontaktus, izoliuoti galimai užsikrėtusius žmones, skirti profilaktinį gydymą antibiotikais arba atidžiai juos stebėti.
Didelė dalis plaučių maro protrūkių kilo dar iki antibiotikų atsiradimo, tačiau juos pavykdavo suvaldyti izoliacija, atstumo laikymusi ir asmens higiena. Todėl, pasak M. Gabrielaitės, šios priemonės išlieka veiksmingos ir šiandien.
Silpnesnė imuninė sistema gali lemti žaibišką eigą
J. Kalibatas teigė, kad ligos simptomai kai kuriais atvejais gali pasireikšti net po kelių valandų. Eigos greitis priklauso nuo į organizmą patekusio patogeno kiekio ir žmogaus imuninės sistemos būklės.
Sveikam žmogui, kurio imunitetas stiprus, situacija gali būti kitokia nei senyvo amžiaus ar nusilpusios imuninės sistemos pacientui. Pastaruoju atveju simptomai gali vystytis žaibiškai, o mirtis ištikti per kelias dienas.
Pirmasis svarbus pavojaus ženklas – greitai stiprėjantis kvėpavimo nepakankamumas ir dusulys. Tuomet gali prireikti reanimacijos, intubacijos bei kitų intensyvių pagalbos priemonių. Kartu būtina antibiotikų terapija, kurios tikslas – sunaikinti maro bakteriją.
J. Kalibatas nurodė, kad maro bakterijos nėra atsparios antibiotikams ir yra jautrios daugeliui jų. Todėl medikai tikisi, kad Lietuvoje antibiotikų atsargų pakaks.
Maras istorijoje pražudė milijonus žmonių
Kalbėdamas apie maro istoriją, J. Kalibatas priminė, kad ši liga aprašyta A. Kamiu romane „Maras“, D. Bokačo „Dekamerone“ ir D. Defo kūriniuose.
Pirmoji maro pandemija užfiksuota 527 metais ir pavadinta Romos imperatoriaus Justiniano vardu. Maras iš Egipto pasiekė Bizantiją, vėliau apėmė Romą bei jos provincijas. Su ligos susilpnėjimo ir sustiprėjimo laikotarpiais pandemija truko 50 metų, per ją mirė 100 milijonų žmonių.
Antroji pandemija prasidėjo 1331 metais, XIV amžiuje. Ji iš Kinijos išplito į Indiją, Afriką ir Europą. Europoje mirė 50 milijonų žmonių. Trečioji pandemija prasidėjo 1855 metais, apėmė Kiniją ir Indiją, tačiau plačiau neišplito. Tuomet mirė 12–13 milijonų žmonių, iš jų 10 milijonų buvo Indijos gyventojai.
M. Gabrielaitė pažymėjo, kad baimę marui stiprina jo istorija, tačiau liga registruojama ir šiais laikais. Kasmet užsikrėtimo atvejų nustatoma dešimtyse valstybių, nes bakterija gamtoje turi natūralių rezervuarų, daugiausia tarp įvairių graužikų. Dažniausiai pavieniai atvejai nesukelia protrūkių, nors kartais suserga keli žmonės.
Protrūkiu laikoma situacija, kai nustatomi bent du patvirtinti atvejai ir vyksta perdavimas tarp žmonių. Tokie protrūkiai, pasak mokslininkės, taip pat gali būti sėkmingai suvaldomi.
Lietuvoje maras nefiksuotas jau kelis šimtus metų, todėl M. Gabrielaitė nemato priežasčių manyti, kad padėtis turėtų pasikeisti. Be to, antibiotikai naudojami beveik 100 metų ir veiksmingai veikia prieš Yersinia pestis bakteriją.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai laidoje „Dienos pjūvis“ skelbiami kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
