Antakalnio kapinėse palaidota daugybė iškilių Lietuvos žmonių – nuo Sausio 13-osios laisvės gynėjų ir Lietuvos partizanų iki šalies politikų, formavusių atkurtos nepriklausomos valstybės gyvenimą.
Kapinių lankytojus pasitinka paminklai, skirti svarbiems Lietuvos istorijos įvykiams: 1991 m. Sausio 13-ąją žuvusiems laisvės gynėjams, tų pačių metų liepos 31-osios Medininkų žudynių aukoms ir rugpjūčio 21-osios įvykiams atminti.
Šalia – prezidentas ir partizanų vadas
Antakalnio kapinėse amžinojo poilsio atgulė pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. Jis mirė 2010 m. savo namuose, sirgęs limfmazgių ir prostatos vėžiu.
1988-aisiais A. Brazauskas tapo LKP CK pirmuoju sekretoriumi. Jo kandidatūrą į šias pareigas palaikė nacionalinio išsivadavimo judėjimas Sąjūdis. 1989 metais LKP atsiskyrė nuo SSRS Komunistų partijos, o nepriklausomybės laikotarpiu A. Brazauskas buvo vienas populiariausių šalies politikų. 1993 m. vasario 14 d. jis išrinktas pirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentu.
Prezidento pareigas A. Brazauskas ėjo 1993–1998 metais, o 2000–2006 metais vadovavo Vyriausybei. Iš viso kaip prezidentas ar premjeras jis šaliai vadovavo maždaug dvylika iš dvidešimties nepriklausomybės metų.
Greta palaidotas Lietuvos partizanų vadas ir su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Į partizanų gretas jis įstojo 1945 metais, prieš tai dirbo mokytoju.
Pokariu A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams. 1949-aisiais jis kartu su kitais partizanų vadais pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją ir buvo paskirtas Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadu.
Ginkluotą pasipriešinimą jis tęsė iki 1953 metų, vėliau slapstėsi. Sovietų NKVD darbuotojai jį suėmė ir žiauriai kankino, o 1957-aisiais įvykdė mirties bausmę.
Už A. Brazausko ir A. Ramanausko-Vanago kapų palaidoti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, tarp jų – Romualdas Ozolas, Stanislovas Gediminas Ilgūnas ir Nijolė Ambrazaitytė.
Netoliese esanti atminimo lentelė skelbia, kad Antakalnio kapinėse ilsisi ir Sausio 13-ąją už Lietuvos laisvę kovoję piliečiai, tą lemtingą dieną paaukoję gyvybes.
Kitoje kapinių dalyje palaidoti už Lietuvos laisvę kovoję partizanai ir karininkai. Tarp jų – Antanas Kraujelis-Siaubūnas, Juozas Vitkus-Kazimieraitis, generolas Gintautas Zenkevičius ir flotilės generolas Raimundas Saulius Baltuška. Šalia palaidota buvusio kariuomenės vado Valdo Tutkaus žmona Lilija Tutkuvienė.
Netoli jų ilsisi ir Ukrainoje žuvęs lietuvis karys savanoris Tadas Tumas-Milžinas. Jis 2024 m. vasario 23 d. netoli Bachmuto žuvo vykdydamas kovinę užduotį kartu su Ukrainos kariais. T. Tumas tarnavo Ukrainos gynybos tarptautiniame legione. Jam buvo 43-eji.
Kapinėse – ir žinomi politikai
Antakalnio kapinėse palaidotas buvęs Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas. Jo gyvybė užgeso 2024 metais, jam buvo 73-eji.
1978–1989 metais G. Kirkilas priklausė SSKP, vėliau – Lietuvos komunistų partijai. A. Brazauskui tapus Centrinio komiteto pirmuoju sekretoriumi, G. Kirkilas dirbo jo padėjėju ryšiams su spauda, o 1990–1992 metais buvo jo padėjėjas.
Čia palaidotas ir 2016 metais miręs buvęs sveikatos apsaugos ministras Juras Požėla. 2012 metais jis buvo įrašytas devintuoju numeriu LSDP kandidatų į Seimą sąraše ir išrinktas į 2012–2016 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimą. Parlamente J. Požėla vadovavo Jaunimo ir sporto reikalų komisijai bei dirbo Sveikatos reikalų komitete. Nuo 2016 metų jis ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas.
Netoliese palaidotas ir buvęs Seimo narys Rokas Žilinskas, miręs 2017 metais. Pirmą kartą į parlamentą jis išrinktas 2008-aisiais, su tuomet Arūno Valinsko vadovautos Tautos prisikėlimo partijos sąrašu. 2011 metais R. Žilinskas tapo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariu.
Į Seimą R. Žilinskas buvo išrinktas ir 2012 bei 2016 metais. Jis buvo pirmasis Lietuvos parlamentaras, viešai prisipažinęs esąs homoseksualus. 2010 metais R. Žilinskas dalyvavo pirmosiose Vilniuje surengtose gėjų eitynėse.
