Pacientų asociacijos atstovė Vida Augustinienė pasidalijo skaudžia patirtimi, kai dėl medicinos pagalbos teko ilgai laukti ir galiausiai kreiptis į privačią kliniką. Pacientų bei medikų organizacijos įspėja, kad nuo kitų metų kritinių situacijų, kai paslaugų gali tekti laukti dar ilgiau, gali daugėti.
Daugiau nei 40 metų cukriniu diabetu serganti moteris pasakojo, kad dar šių metų pradžioje sutrikus virškinimui kreipėsi į savo polikliniką. Tačiau ten jai neatliko tyrimų – išrašė siuntimą pas gastroenterologą, pas kurį buvo įmanoma patekti tik po pusantro mėnesio. Vėliau atliktas vos vienas tyrimas, o jo rezultato taip pat teko laukti maždaug pusantro mėnesio.
Pagalbos teko ieškoti privačiai
V. Augustinienė teigė, kad per tą laiką jos būklė smarkiai pablogėjo, todėl pagalbos ji ieškojo privačioje klinikoje. Nors į ją kreipėsi savaitgalį, per Velykas, moters teigimu, būtent ten jai buvo suteikta pagalba, kuri išgelbėjo situaciją.
Privačioje klinikoje atlikti tyrimai parodė, kad elektrolitų, baltymų ir kitų rodiklių kiekiai buvo gerokai per maži. Sutrikus kraujospūdžiui, ji negalėjo leistis insulino, nes dėl prastos savijautos beveik nevalgė. Gydytoja nurodė, kad pacientė buvo atsidūrusi ties gyvybės ir mirties riba, todėl iš pradžių ketino ją iš karto siųsti į ligoninę.
Vis dėlto moteriai pirmiausia buvo pastatytos lašelinės ir atkurti būtini elektrolitai. Vėliau pradėjus tinti kojoms, kilo įtarimų dėl galimų inkstų sutrikimų, todėl ji buvo nukreipta į ligoninę.
Tačiau Santaros klinikose, pasak V. Augustinienės, jos nepriėmė guldyti su privačios klinikos šeimos gydytojo siuntimu ir nurodė kreiptis į konsultacinę polikliniką.
Ten ji išgirdo, kad siuntimas turėtų būti iš Centro poliklinikos, tik tada gydytojai galėtų nukreipti į ligoninę. V. Augustinienė teigė tuo metu nesupratusi, ar dar sulauks pagalbos, nes galimas laukimas galėjo trukti apie tris mėnesius.
Galiausiai ji vėl kreipėsi į privačią kliniką, kurios gydytoja pasirūpino, kad pacientė patektų į ligoninę. Joje buvo atlikti papildomi tyrimai, skirtos lašinės ir vaistai, padėję atkurti baltymų kiekį. V. Augustinienė pabrėžė, kad organizmas be maisto normaliai funkcionuoti negali.
Baiminasi, kad situacija nuo 2027 metų blogės
Šią istoriją pacientų asociacijos atstovė pateikė kaip pavyzdį, su kokiomis kliūtimis Lietuvoje susiduria daugybė žmonių. Ji įspėjo, kad nuo 2027 metų planuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų paslaugų finansavimo tvarkos pokyčiai padėtį gali dar labiau apsunkinti.
V. Augustinienės teigimu, svarbiausia, kad žmogus reikiamą pagalbą gautų laiku, o nebūtų siunčiamas iš vienos įstaigos į kitą. Jos atveju už paslaugas privačioje klinikoje teko mokėti pačiai, tačiau, jei ji nebūtų ten kreipusis, galėjo nesulaukti pagalbos.
Ji ragino sprendimų priėmėjus prieš keičiant sistemą tartis su gydymo įstaigomis, gydytojų ir pacientų organizacijomis. V. Augustinienė abejojo, ar planas mažinti eiles pasiteisins, nes pacientų ir gydytojų neįmanoma tiesiog perkelti į viešąsias įstaigas. Jos vertinimu, tai gali paskatinti medikus išvykti dirbti į kitas šalis, o pacientų padėtis taptų dar sudėtingesnė.
Medikai įžvelgia dar ilgesnių eilių grėsmę
Medikų bendruomenėje daugėja diskusijų dėl nuo kitų metų planuojamos paslaugų apmokėjimo tvarkos. Rengiamame modelyje viešosioms ir privačioms gydymo įstaigoms numatyti skirtingi prioritetinių paslaugų sąrašai. Dėl to baiminamasi ilgesnių eilių ir prastesnio paslaugų prieinamumo.
Pagal numatomą tvarką privačioms gydymo įstaigoms būtų ribojamas PSDF apmokamų paslaugų skaičius. Išimtis būtų taikoma prioritetinėms paslaugoms, tačiau Valstybinės ligonių kasos projekte privačioms įstaigoms numatytas jų sąrašas yra gerokai siauresnis nei viešosioms.
Pacientų ir medikų organizacijų atstovai pabrėžia, kad prioritetines paslaugas reikėtų nustatyti atsižvelgiant į pacientų poreikius, laukimo trukmę ir galimą žalos dėl delsimo riziką.
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė planuojamus pokyčius vertino kritiškai. Jos teigimu, tikimasi, kad sumažinus finansavimą privačiam sektoriui gydytojai pereis į viešąsias įstaigas, tačiau ji tokiu scenarijumi abejoja. Pasak A. Gerliakienės, pacientų srautai į viešąjį sektorių vis tiek būtų nukreipti, nors jis neturi pakankamai pajėgumų priimti visus pacientus.
Siūlo finansavimą skirti pagal paciento poreikį
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė, teigė, kad dalis pacientų jau dabar ilgai laukia specialistų konsultacijų, operacijų ar reabilitacijos. Pasikeitus viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarkai, daugiau žmonių gali būti nukreipti į viešąjį sektorių.
Šiuo metu pacientai, rinkdamiesi tarp privačių ir viešųjų įstaigų, gali pasiskirstyti ir specialistų paslaugų sulaukti per du ar keturis mėnesius. Jei nuo 2027 metų privačiose įstaigose pacientams nebeliktų galimybės gauti prioritetinių paslaugų, eilės, J. Dūdienės vertinimu, galėtų pailgėti dvigubai.
Didžiausių problemų ji prognozavo tiems, kuriems reikia kataraktos operacijos, širdies stimuliatoriaus implantavimo ar sąnario protezavimo. Ilgėjant laukimui, pacientai ilgiau liktų pirminėje grandyje, o daliai darbingo amžiaus žmonių galėtų tekti ilgiau būti nedarbingiems.
J. Dūdienė mano, kad PSDF lėšos turėtų sekti paskui pacientą, kad žmogus galėtų laiku gauti konsultaciją ir gydymą.
A. Gerliakienė taip pat atkreipė dėmesį, kad įstaigos, neturinčios sutarčių su ligonių kasomis, negali išduoti siuntimo į valstybines gydymo įstaigas. Todėl pacientas, pradėjęs gydymą privačiai, negali jo tiesiog tęsti viešajame sektoriuje – jam tenka iš naujo kreiptis į šeimos gydytoją dėl siuntimo. Medikės teigimu, tai dirbtinai didina eiles ir tampa pacientų diskriminacija.
Įvardijo šešias galimas pertvarkos rizikas
LMS valdybos narė išskyrė šešias, jos vertinimu, galimas planuojamos reformos rizikas: ilgesnes eiles, nevienodas pacientų sąlygas, galimą medikų pasitraukimą iš PSDF apmokamų paslaugų, nepakankamus viešojo sektoriaus pajėgumus, infrastruktūros stoką ir korupcijos grėsmes.
A. Gerliakienė pabrėžė, kad vien papildomo finansavimo viešosioms gydymo įstaigoms nepakaks. Kartu reikėtų užtikrinti pakankamą medikų skaičių, komandas, kabinetus ir medicinos įrangą.
Ji ragino nemažinti šiuo metu PSDF apmokamų paslaugų apimčių, kol viešasis sektorius neturės realios alternatyvos ir nebus pasirengęs priimti didesnio pacientų srauto.
Medikų ir pacientų organizacijos taip pat siūlo daugiau lėšų skirti toms paslaugoms, kurių žmonės laukia ilgiausiai, bei specialistų pritraukimui į regionus. Finansavimą, jų nuomone, reikėtų grįsti medicininiais kriterijais: pagalbos skubumu, ligos sunkumu, laukimo galima žala ir gydymo nauda.
Linas Kukuraitis tikino, kad eilės neturėtų ilgėti
Valstybinė ligonių kasa yra nurodžiusi, kad privačios gydymo įstaigos, turinčios galiojančias sutartis su ligonių kasa, ir toliau galės PSDF lėšomis teikti sutartyse numatytas paslaugas apdraustiems pacientams. Nuo 2027 metų keistųsi viršsutartinių paslaugų apmokėjimo mechanizmas.
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis teigė nematantis argumentų, kurie rodytų, kad dėl naujos tvarkos pacientų eilės ilgėtų.
Jo teigimu, 2027 metais privačioms gydymo įstaigoms numatomos didesnės sutartys nei 2026 metais, o dalis finansavimo būtų nukreipta prioritetinėms paslaugoms. Kadangi viršsutartinės paslaugos privačiame sektoriuje sudaro apie 15 procentų, ministro vertinimu, 2027 metų sutartys apskritai būtų didesnės nei 2026 metų.
L. Kukuraitis taip pat sakė, kad didesnė PSDF biudžeto dalis bus skirta viešosioms paslaugoms, kurių apimtys pastaruoju metu esą mažėjo. Tai, ministro teigimu, turėtų reikšti daugiau paslaugų ir didesnius apmokėjimus ligoninėms.
Paklaustas, ar viešosios gydymo įstaigos pasirengusios priimti galimai didesnį pacientų srautą, ministras tikino, kad ligoninės tam pasirengusios. Jis nurodė, jog viešajam sektoriui bus visiškai kompensuota 2026 metais faktiškai suteiktų paslaugų apimtis, o prioritetinėms paslaugoms papildomai numatoma iki 10 proc. lėšų.
Ministras taip pat atmetė nuogąstavimus, kad pacientams gali tapti neprieinamos oftalmologų ar neurologų paslaugos. Pasak jo, šie specialistai įtraukti į viešojo sektoriaus prioritetinių paslaugų sąrašą, todėl jų paslaugoms viešosiose įstaigose bus skiriama daugiau finansavimo.
