Maskvos teismui keliolika Baltijos šalių antisovietinio pasipriešinimo dalyvių priskyrus „nacistinės Vokietijos bendrininkams“, teisingumo ministrė Rita Tamašunienė pareiškė, kad Europos Sąjungai būtinas teisinis įrankis reaguoti į tokias dezinformacijos kampanijas.
Ministrė ketvirtadienį BNS teigė, kad šis sprendimas vertinamas kaip didelė dezinformacijos kampanija. Jos nuomone, ES turėtų turėti galimybę taikyti ne tik politinį, bet ir teisinį atsaką, kai vykdomi tokie procesai. Tamašunienė taip pat nurodė, kad ši tema bus toliau svarstoma Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai.
Šiuo metu didesnių teisinių pasekmių neįžvelgia
Pasak ministrės, dabartinėmis aplinkybėmis Maskvos teismo sprendimas neturėtų sukelti didesnių teisinių padarinių.
Jeigu verdiktas būtų susijęs su gyvais asmenimis, Rusija galėtų mėginti juos persekioti per Interpolą. Tokiu atveju Lietuva, anot R. Tamašunienės, informuotų Interpolą apie galimą piktnaudžiavimą, todėl Rusijos prašymai veikiausiai nebūtų vykdomi.
Ministrė pabrėžė, kad Lietuva šiuose baudžiamuosiuose procesuose nedalyvavo ir nedalyvaus. Sprendimus ji įvertino kaip istorinių faktų falsifikavimą.
Šią savaitę Maskvos teismas 13 Baltijos šalių asmenų ir kelias organizacijas pripažino „nacistinės Vokietijos bendrininkais vykdant karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui prieš sovietus Antrojo pasaulinio karo metais“.
Tarp pripažintųjų nurodyti 1941 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovas Juozas Ambrazevičius, partizanų vadas Juozas Lukša, laisvės kovose žuvęs rašytojas Bronius Krivickas, taip pat Lietuvių aktyvistų frontas ir Lietuvių tautininkų sąjunga.
Maskvos teismas skelbė, kad sprendimą priėmė išnagrinėjęs įvairių Rusijos agentūrų archyvinius dokumentus ir išklausęs paaiškinimus apie, jo teigimu, „nusikalstamus veiksmus“, kuriuos vykdė minėti asmenys ir organizacijos iš Latvijos, Lietuvos bei Estijos.
Lietuvos kariuomenė ne kartą yra informavusi, kad šalies istorinės atminties politika sulaukia Rusijos propagandos dėmesio.
