Artėjant Vėlinėms Lietuvos kapinėse vėl įsižiebia tūkstančiai žvakių. Artimųjų kapų lankymas daugeliui gyventojų tebėra svarbi šio laikotarpio dalis: „Rimi“ pirkėjų apklausoje 72 proc. respondentų teigė kapus per Vėlines lankantys kasmet, o dar 16 proc. tai darantys dažniausiai, nors ne kiekvienais metais.
Kartu pastebimai keičiasi ir pasiruošimas šiai progai. Rinkdamiesi kapų žvakes žmonės vertina ne tik kainą, bet vis dažniau atsižvelgia į tai, kiek ilgai jos degs.
Žvakės kaina svarbi, tačiau ne vienintelė
38 proc. apklaustųjų nurodė, kad svarbiausias kriterijus renkantis žvakes ar kitas kapams skirtas prekes yra degimo trukmė. 28 proc. pirmiausia vertina kainą, 20 proc. – dizainą ir estetiką, o 13 proc. – ekologiškumą.
Prekybos tinklo viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė teigia, kad prieš Vėlines pirkėjai tampa praktiškesni. Jie atsižvelgia ne tik į prekės kainą, bet ir į tai, kokią naudą už ją gauna.
Pasak jos, nors viena Vėlinių žvakė nėra didelis pirkinys, jų dažnai perkama ne po vieną, ypač lankant kelių artimųjų kapus. Todėl svarbi išlieka palanki kaina, tačiau vis daugiau dėmesio skiriama ir praktiškumui. Ilgiau degančią žvakę reikia rečiau keisti, tad vertinama ne tik suma lentynoje, bet ir prekės tarnavimo laikas.
Prieš Vėlines parduotuvėse siūlomas įvairus skirtingo dydžio, degimo trukmės ir kainos kapų žvakių pasirinkimas, kad pirkėjai galėtų jas derinti prie savo poreikių bei biudžeto.
Žvakėms daugiau nei 10 eurų skiria kas antras
Apklausoje taip pat teirautasi, kiek gyventojai įprastai išleidžia kapinių žvakėms. 33 proc. respondentų nurodė tam skiriantys 6–10 eurų, 27 proc. – 11–20 eurų. Daugiau nei 20 eurų išleidžia 23 proc. apklaustųjų, o iki 5 eurų apsiriboja 17 proc.
L. Lesauskaitė-Remeikė pažymi, kad išlaidos ypač aktualios tiems, kurie per Vėlines aplanko ne vieną kapavietę. Kadangi žvakės dažnai perkamos didesniais kiekiais, net nedidelis vieneto kainos skirtumas gali būti pastebimas visame pirkinių krepšelyje.
Dėl šios priežasties pirkėjai aktyviai ieško akcijų ir palankesnių pasiūlymų. Vis dėlto apklausos rezultatai rodo, kad vien mažiausios kainos nebeužtenka – žmonės nori ir praktiško, ilgiau degančio gaminio.
Kapinėse svarbiausia – pagerbti išėjusius artimuosius
Nors ruošiantis Vėlinėms daug dėmesio skiriama žvakėms, gėlėms ir kapų tvarkymui, apklausos dalyviai šią tradiciją pirmiausia sieja su artimųjų atminimu.
43 proc. respondentų svarbiausiu veiksmu įvardijo žvakės uždegimą ir artimųjų pagerbimą. 26 proc. teigė, kad jiems svarbiausia sutvarkyti kapą, o 21 proc. – pasimelsti ir prisiminti išėjusius. Dar 10 proc. labiausiai vertina progą susitikti su giminėmis ir pabūti drauge.
Gėlių pasirinkimas taip pat įvairus. Po 29 proc. apklaustųjų dažniausiai renkasi gyvą vazonėlį arba dirbtines gėles ir puokštes. Gyvas skintas puokštes perka 19 proc. respondentų, o kas penktas teigė per Vėlines gėlių apskritai nenešantis.
Po apsilankymo kapinėse prie bendro stalo sėda nebe visi
Keičiasi ir šeimose puoselėjami Vėlinių papročiai. 42 proc. respondentų sakė, kad po apsilankymo kapinėse prie bendro stalo su artimaisiais susėda retai arba beveik niekada.
38 proc. apklaustųjų tai daro kartais, kai pavyksta susitikti, o penktadaliui bendras stalas tebėra dažna Vėlinių tradicijos dalis.
Tarp tų, kurie vaišėms įsigyja jau paruoštų produktų, dažniausiai pasirenkami mėsos ir žuvies gaminiai – juos nurodė 25 proc. respondentų. Tortą ar pyragą renkasi 20 proc. Vis dėlto trečdalis apklaustųjų teigė Vėlinių vaišėms paruošto maisto neperkantys ir viską gaminantys patys.
L. Lesauskaitė-Remeikė sako, kad Vėlinės šeimose išlieka skirtingai puoselėjama ir labai asmeniška tradicija. Vieniems svarbus susitikimas prie bendro stalo, kitiems pakanka ramaus apsilankymo kapinėse ir uždegtos žvakės. Tačiau apklausa, jos teigimu, aiškiai rodo, kad artimųjų pagerbimas Lietuvoje tebėra gyvas ir svarbus.
„Rimi“ pirkėjų apklausoje apie Vėlinių papročius ir įpročius dalyvavo 362 respondentai.
