Berlynas ir Paryžius spaudžia ES skubėti: naujos taisyklės gali paliesti ne tik elektromobilius

Vokietija ir Prancūzija ragina Europos Sąjungą sparčiau reaguoti į nesąžiningą konkurenciją, dideles valstybines subsidijas ir trečiųjų šalių daromą ekonominį spaudimą. Tarp sektorių, kuriems galėtų būti taikomos naujos priemonės, atsidūrė ir automobilių pramonė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas bendrame laiške Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen teigė, kad sistemingos rinką iškraipančios praktikos kelia grėsmę Europos pramonei.

Dokumente konkreti valstybė nenurodyta, tačiau iniciatyva paskelbta stiprėjant ES ir Kinijos prekybos įtampai. Tarp problemų įvardijamos didelės subsidijos, dempingas ir kitos priemonės, lemiančios nevienodas konkurencijos sąlygas.

Reakcijos norima sulaukti per kelias dienas

Paryžius ir Berlynas siūlo Europos Komisijai sukurti du naujus ekonominio saugumo instrumentus. Pirmasis būtų skirtas mažinti priklausomybę nuo vienintelio strateginių žaliavų ar komponentų tiekėjo.

Antrasis suteiktų galimybę riboti prieigą prie ES bendrosios rinkos šalims, kurios politinėmis arba ekonominėmis priemonėmis nuolat iškraipo konkurenciją.

Pagal siūlomą modelį Komisijos parengtos atsakomosios priemonės įsigaliotų automatiškai, nebent joms prieštarautų kvalifikuota ES valstybių narių dauguma. Vokietijos pareigūnai mano, kad tai kai kuriais atvejais leistų sprendimus priimti per kelias dienas.

Dokumente tiesiogiai paminėtas hibridinių automobilių importas

Automobilių gamintojams ši iniciatyva ypač svarbi. Prancūzijos ir Vokietijos parengtame dokumente tarp sričių, kuriose reikėtų skubiau taikyti prekybos apsaugos priemones, įvardijamas ir hibridinių automobilių importas.

Kinijoje pagamintiems visiškai elektriniams automobiliams ES apsaugos priemones jau taiko. Po antisubsidijų tyrimo 2024 m. įvesti papildomi muitai, priklausomai nuo gamintojo, siekia nuo 7,8 iki 35,3 proc. Jie numatyti iki 2029 m. spalio pabaigos, nors kai kuriais atvejais galimos alternatyvios kainų ir investicijų sutartys.

Taigi naujasis Vokietijos ir Prancūzijos pasiūlymas rodo, kad diskusija gali apimti platesnį automobilių sektorių, o ne tik elektromobilius.

Vokietijai šis sprendimas galėtų atsirūgti

Griežtesnė Vokietijos pozicija reikšminga dėl glaudžių šalies automobilių gamintojų verslo ryšių su Kinija.

BMW, „Mercedes-Benz“ ir „Volkswagen“ grupės Kinijoje ne tik parduoda automobilius, bet ir valdo bendras įmones, gamyklas bei sudėtingas tiekimo grandines. Todėl bet kokios prekybos apsaugos priemonės gali paskatinti Pekino atsaką.

Kinija kontroliuoja didelę pasaulio retųjų žemių išteklių ir jų perdirbimo pajėgumų dalį. Šios žaliavos, be kita ko, reikalingos nuolatiniams magnetams, naudojamiems elektros varikliuose, gaminti.

Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA užsakytame tyrime retųjų žemių magnetai nurodomi kaip vienas svarbių Europos automobilių pramonės tiekimo grandinės pažeidžiamumų. Jame pabrėžiama, kad riziką kelia ne tik žaliavų prieinamumas, bet ir itin koncentruoti jų perdirbimo pajėgumai.

Dėl šios priežasties Paryžius ir Berlynas siūlo kartu su rinkos apsaugos mechanizmu stiprinti tiekimo šaltinių diversifikavimą.

ES jau turi ekonominės prievartos mechanizmą

Europos Sąjunga jau turi priemonę, skirtą reaguoti į ekonominį spaudimą. Nuo 2023 m. gruodžio galioja ES kovos su ekonomine prievarta instrumentas.

Jis leidžia imtis atsakomųjų veiksmų, kai trečioji šalis prekybos ar investicijų priemonėmis bando priversti ES arba vieną jos valstybę narę pakeisti politinį sprendimą. Tarp galimų priemonių yra importo ir eksporto ribojimai, viešųjų pirkimų apribojimai, investicijų bei patekimo į ES rinką suvaržymai.

Vis dėlto ši procedūra nėra greita. Europos Komisijos tyrimas paprastai gali trukti iki keturių mėnesių, o Tarybai ekonominei prievartai nustatyti numatytos dar 8–10 savaičių. Atsakomosios priemonės laikomos kraštutiniu sprendimu, todėl pirmiausia siekiama susitarti derybomis.

Naujuoju Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlymu norima platesnio mechanizmo, kuris būtų taikomas ne vien tiesioginės politinės prievartos atvejais ir galėtų būti įjungtas gerokai greičiau.

Stipresnė apsauga gali sukelti naujų problemų

Tokio mechanizmo sukūrimas Europos automobilių pramonei galėtų suteikti daugiau apsaugos nuo smarkiai subsidijuojamos produkcijos ir kitų rinką iškraipančių praktikų.

Tačiau prekybos partneriams atsakius muitais, eksporto ribojimais ar kitomis priemonėmis, pasekmes gali pajusti tie patys Europos gamintojai. Tai galėtų paveikti tiek automobilių pardavimą užsienio rinkose, tiek komponentų ir strateginių žaliavų tiekimą.

Dėl to Prancūzijos ir Vokietijos siūlyme numatoma iš anksto įvertinti galimų atsakomųjų veiksmų poveikį atskiroms ES valstybėms ir koordinuoti bendrą atsaką.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *