Degalams toliau brangstant, Vyriausybė po ilgų diskusijų nusprendė mažinti traukinių ir autobusų bilietų kainas. Vietinio susisiekimo traukiniais nuo spalio 9-osios bus galima keliauti už pusę kainos, o tarpmiestinių autobusų bilietams tokia nuolaida bus taikoma nuo lapkričio 1-osios, Visų Šventųjų dienos. Abi priemonės galios iki metų pabaigos.
Tačiau vairuotojams degalų mokesčių mažinti bent 10 centų už litrą valdantieji neketina – jų teigimu, toks sprendimas valstybei būtų per brangus. Mokesčių lengvatos nenumatomos ir pabrangusiam šildymui, o senjorai raminami pažadu nuo sausio didinti pensijas.
Pigesni bilietai – ne visiems atrodo išeitis
Vyriausybė teigia pasirinkusi skatinti gyventojus automobilius iškeisti į viešąjį transportą. Vis dėlto dalis žmonių tokį sprendimą vertina skeptiškai, nes kai kuriuose regionuose autobusai ir traukiniai apskritai nevažiuoja.
„Pigiausia arkliu tikriausiai, kur aš gyvenu, autobusas nevažinėja“, – ironizavo vienas gyventojas.
„Aš kaime gyvenu, iš kur ten traukinys važiuos, krečia cirkus ir viskas“, – sakė kitas.
Kiti atkreipė dėmesį, kad vien bilietų atpiginti nepakaks, nes problemų viešojo transporto sistemoje yra daugiau. Tuo metu dažnai autobusais važinėjantys žmonės pripažino, kad jiems ši priemonė būtų naudinga.
Kuro mokesčių mažinimas biudžetui kainuotų gerokai daugiau
Valdantieji aiškina pasirinkę finansiškai mažiau kainuojantį variantą. Iki metų pabaigos vežėjams kompensuoti bilietų nuolaidas iš biudžeto planuojama skirti 6 mln. eurų. Tuo metu dyzelino mokesčius sumažinus bent 10 centų už litrą, kas mėnesį tam reikėtų apie 20 mln. eurų.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis tokį sprendimą vertina palankiai. Jo teigimu, degalų kainos kol kas nesumažino gyventojų vartojimo galimybių ir nesukėlė neigiamų šalutinių padarinių, todėl viešojo transporto prieinamumo bei kokybės didinimas yra sveikintinas.
Opozicijos atstovas Mindaugas Lingė sprendimą vertina kritiškiau. Jo nuomone, tai labiau formalus veiksmas, kuriuo siekiama parodyti, kad į išaugusias degalų kainas buvo sureaguota.
Šilumos PVM lengvatos nebus
Šiemet pabrango ne tik degalai ir malkos, bet ir centralizuotas šildymas – vidutiniškai jis kainuoja trečdaliu daugiau nei prieš metus. Prasidėjus šildymo sezonui, Panevėžio senjorai nerimauja, kaip už paslaugas susimokėti iš nedidelių pajamų.
„Kaip gyventi? Vyras 300 eurų negauna, aš irgi virš 300 eurų tik. Sunku pragyventi“, – pasakojo viena panevėžietė.
Kita gyventoja sakė, kad taupyti teks net kasdieniams pirkiniams, nes neaišku, kada tiksliai bus pradėtas tiekti šildymas.
Konservatorius Arvydas Anušauskas siūlo centralizuotai tiekiamą šilumą atpiginti bent dešimtadaliu, vėl pritaikant PVM lengvatą. Jis skaičiuoja, kad dėl to valstybės biudžetas per metus netektų maždaug 60 mln. eurų, tačiau tokios išlaidos, jo vertinimu, nebūtų pernelyg didelės.
Vyriausybė šio pasiūlymo taip pat neketina įgyvendinti. Vietoj visuotinio PVM mažinimo planuojama kompensacijomis padėti sunkiausiai besiverčiantiems gyventojams. Energetikos ministras Lukas Savickas teigė, kad tokia parama galėtų pasiekti 190 tūkst. žmonių ir kainuotų 90 mln. eurų.
Senjorams žadamas didesnis pensijų augimas
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė I. Ruginienė senjorus ramina, kad nuo sausio už šildymą mokėti turėtų būti lengviau, nes pensijas planuojama didinti dešimtadaliu. Šiuo metu skaičiuojama, kad vidutinės pensijos galėtų augti šiek tiek daugiau nei 10 procentų.
Pensijoms didinti kitąmet gali būti panaudota dalis „Sodros“ rezervo perviršio. Be to, iš valstybės biudžeto planuojama skirti šimtus milijonų eurų nemokamam moksleivių maitinimui.
Susirūpinę dėl didėjančių pažadų rinkimų metais ir papildomų išlaidų jau įsiskolinusiam valstybės biudžetui, į Seimą atvyko Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė ir ekonomistas N. Mačiulis.
I. Segalovičienė pabrėžė, kad daugiausia kalbama apie naujas išlaidas, o apie pajamas diskutuojama gerokai mažiau. N. Mačiulis įspėjo ir dėl sparčiai augančių skolos aptarnavimo kaštų: prieš penkerius metus palūkanoms biudžete reikėjo 250 mln. eurų, šiemet – daugiau kaip 1 mlrd. eurų, o po kelerių metų ši suma gali pasiekti 2 mlrd. eurų.
Ekonomistas ragina optimizuoti valdininkiją ir viešąjį sektorių, taupyti viešuosiuose pirkimuose. Valstybės kontrolierė taip pat siūlo peržiūrėti įvairias mokesčių lengvatas.
Tekstą naujienų portalui tv3.lt pritaikė praktikantė Aira Švagždytė.
