Bulvių rūšis gali lemti ne tik patiekalo išvaizdą, bet ir jo tekstūrą bei skonį. Vienos bulvės verdamos subyra ir tampa tinkamos košei, kitos išlaiko formą, o dar kitos geriausiai atsiskleidžia kepamos. Tad kartais nesėkmingo rezultato priežastis slypi ne recepte, o pasirinktoje bulvių veislėje.
Prekybos tinklas „Iki“ pristatė gidą, padedantį pasirinkti tinkamiausias bulves skirtingiems patiekalams – nuo įprastų veislių iki raudonųjų ir saldžiųjų bulvių.
„Bulvės sudaro didžiausią lietuviškų daržovių pardavimų dalį, o šiemet jų paklausa dar labiau išaugo. Pastarąjį mėnesį – rugsėjį – jų pardavėme net 40 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. <…>
Renkantis pravartu žinoti jų savybes ir kam jos labiausiai tinka – tuomet įsigytas bulves bus lengviau panaudoti, o ruošiamas patiekalas pavyks būtent taip, kaip tikitės“, – sako „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.
„Laura“ ar „Vineta“ – kurią rinktis?
Nors skirtingų veislių bulvės gali atrodyti panašiai, išvirtos ar iškeptos jos pasižymi nevienoda tekstūra, skoniu ir gebėjimu išlaikyti formą. Vienos tvirtesnės, kitos labiau miltingos, o kai kurios tinka beveik visiems patiekalams.
„Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė bei prekybos tinklo kulinarijos šefė Jolita Tamoševičienė paaiškino, kuo skiriasi populiarios bulvių veislės ir kokiems patiekalams jas geriausia naudoti.
„Laura“ atpažįstama iš raudonos odelės ir sodriai geltono minkštimo. Šios bulvės yra miltingos, jose gausu krakmolo, todėl, pasak J. Sabaitienės, jos ypač tinka tradiciniams lietuviškiems patiekalams – kugeliui ir bulviniams blynams.
Kugeliui papildomo skonio gali suteikti į masę įmaišyti kepti svogūnai. Dalį svogūnų galima pakeisti porais – jie suteiks švelnaus saldumo. Bulvinius blynus galima valgyti ne tik su grietine, bet ir su grietinės bei krienų padažu arba obuolių tyre, padedančia atsverti patiekalo riebumą.
„Laura“ taip pat tinka trinti, skrudinti ir kepti. Sodriai geltonas minkštimas patiekalams suteikia ryškesnę išvaizdą.
„Vineta“ bulvės turi geltoną odelę ir šviesiai geltoną minkštimą. Jose yra vidutinis krakmolo kiekis, todėl išvirtų bulvių tekstūra yra gana miltinga.
Ši veislė tinka kepti, skrudinti, dėti į salotas, gaminti traškučius, sriubas, daržovių troškinius ir bulvių košę. Dėl plataus panaudojimo „Vineta“ yra praktiškas pasirinkimas tuomet, kai dar nesate apsisprendę, kokį patiekalą gaminsite.
J. Tamoševičienė siūlo išbandyti šiltas vokiško stiliaus bulvių salotas. Virtas, dar šiltas bulves reikėtų supjaustyti griežinėliais ir sumaišyti su padažu iš garstyčių, obuolių acto, aliejaus bei smulkintų svogūnų.
Šiltos bulvės geriau sugeria padažo skonį, todėl prieš tiekiant salotas verta kelioms minutėms palikti pastovėti. Pabaigoje jas galima pabarstyti šviežiais krapais arba laiškiniais česnakais.
„Agata“ ir „Cherrie“ – kai svarbu išsaugoti bulvės formą
Geltonosios „Agata“ bulvės turi šviesiai geltoną minkštimą ir verdamos išlieka gana tvirtos. Dėl to jos tinka patiekalams, kuriuose svarbu, kad bulvės nesubyrėtų.
Šias bulves galima pagardinti garstyčių, citrinų sulčių ir alyvuogių aliejaus padažu. Jį geriausia pilti ant dar šiltų bulvių, kad jos geriau sugertų skonius.
Rausvosios „Cherrie“ taip pat gerai išlaiko formą. Nuo „Agata“ jos skiriasi raudona odele, pailga forma ir šviesiai geltonu minkštimu.
Šios veislės skonis subtilesnis, šiek tiek saldesnis, kai kam galintis priminti riešutus ar kaštainius. Todėl jo nebūtina slėpti sudėtingais padažais – pakanka česnakinio sviesto ir šviežių krapų.
Norint išgauti itin traškias keptas bulves, prieš dedant jas į orkaitę reikėtų trumpai apvirti. Nupylus vandenį, bulves kelias minutes verta palaikyti puode be dangčio, kad išgaruotų drėgmės perteklius.
Tuomet jas reikia apšlakstyti aliejumi ir lengvai apibarstyti bulvių arba kukurūzų krakmolu. Kepant krakmolas padės suformuoti traškesnę plutelę. Bulves reikėtų kepti gerai įkaitintoje orkaitėje, o įpusėjus kepimui apversti, kad jos apskrustų tolygiai.
Saldžiosios bulvės tinka ne tik garnyrui
Saldžiosios bulvės išsiskiria ryškiai oranžiniu minkštimu ir natūraliai salstelėjusiu skoniu. Jose yra gerokai daugiau vitamino A nei paprastose bulvėse, taip pat vitamino C ir skaidulų.
Jos gali būti kepamos, trinamos, dedamos į sriubas ir troškinius. Saldžiosios bulvės taip pat tinka kepiniams bei desertams: jų tyrė suteikia tešlai drėgmės ir dera su šokoladu, kakava bei cinamonu.
Jeigu saldžiosios bulvės naudojamos nesaldiems patiekalams, jų skonį galima atsverti aitriąja ar rūkyta paprika, česnaku, kuminu, imbieru arba rūgštesniais padažais.
J. Tamoševičienė siūlo išbandyti greitus šokoladinius keksiukus. Jiems reikės 200 g virtos arba keptos saldžiosios bulvės tyrės, 2 kiaušinių, 100 g juodojo šokolado, 60 g miltų, 2 šaukštų kakavos ir 1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių.
Ištirpintą šokoladą reikia sumaišyti su saldžiųjų bulvių tyre bei kiaušiniais, tada įmaišyti miltus, kakavą ir kepimo miltelius. Masę paskirstykite į keksiukų formeles ir kepkite iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 18–20 minučių.
