Smulki žaislo dalis, baterija, magnetas, riešutas ar net obuolio žievelė gali sukelti rimtą grėsmę vaiko sveikatai. Svetimkūniui patekus į kvėpavimo takus, būklė kartais pablogėja akimirksniu, tačiau pavojus ne visada baigiasi vaikui nustojus kosėti. Kai kuriais atvejais įstrigęs daiktas lieka nepastebėtas ilgesnį laiką, o apie jį išduoda pasikartojantys kvėpavimo takų uždegimai ar kiti negalavimai.
Respublikinės Šiaulių ligoninės vaikų chirurgai tėvus ragina atidžiai įvertinti namų aplinkoje esančius daiktus ir rimtai reaguoti į požymius, galinčius reikšti, kad vaiko organizme liko svetimkūnis.
Mažyliai aplinką tyrinėja burna
Maždaug šešių mėnesių kūdikiai pradeda aktyviai domėtis aplinka, o vienas dažniausių būdų ją pažinti – daiktų dėjimas į burną. Tai ypač būdinga vaikams iki dvejų metų. Pradėję ropoti ar vaikščioti jie gali lengvai pasiekti ant grindų nukritusias smulkmenas, todėl nepastebėta žaislo detalė ar kitas mažas daiktas gali greitai atsidurti burnoje.
Tokie incidentai gresia ir vyresniems vaikams. Svetimkūnis gali patekti į organizmą žaidžiant, laikant mažus daiktus burnoje, juokiantis arba neatsargiai valgant. Pavojingi ne tik nevalgomi daiktai – užspringti galima ir maistu.
Mažiems vaikams atsargiai reikėtų duoti riešutų, sėklų, kietų obuolių gabalėlių, mėsos bei dešrelių. Maistas turi atitikti vaiko amžių ir jo gebėjimą kramtyti bei ryti. Valgydamas vaikas turėtų sėdėti, o suaugusieji – jį prižiūrėti.
Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas vaikų chirurgas Jonas Povilavičius pabrėžia, kad užspringti gali ir savarankiškai valgantys vyresni vaikai. Rizika išauga, kai jie skuba, bėgioja, žaidžia ar kalba pilna burna. Todėl valgymas turėtų vykti ramiai, o maisto gabalėliai būti tinkamo dydžio ir konsistencijos.
Baterijos ir magnetai gali sukelti itin sunkių komplikacijų
Vaikai praryja monetas, žaislų detales, papuošalus, plaukų segtukus, adatas, stiklo šukes ir kitus buityje naudojamus daiktus. Vis dėlto kai kurie svetimkūniai yra ypač pavojingi.
Mažos diskinės baterijos ir magnetai reikalauja ypatingo budrumo. Stemplėje įstrigusi baterija dėl elektrocheminių reakcijų gali greitai pažeisti aplinkinius audinius ir sukelti sunkius nudegimus. Keli magnetai arba magnetas, pritraukęs kitą metalinį daiktą, gali suspausti virškinamojo trakto sieneles, sutrikdyti jų kraujotaką ir sukelti rimtų komplikacijų.
Grėsmę kelia ir aštrūs daiktai – adatos, vinys, stiklo šukės bei segtukai. Jie gali sužaloti stemplę ir kitus virškinamojo trakto organus. Skalbimo kapsulės bei kitos buitinės chemijos priemonės gali nudeginti gleivinę, o sunkesniais atvejais sukelti stemplės randėjimą ir susiaurėjimą. Tokios pasekmės kartais reikalauja ilgalaikio gydymo ir pakartotinių medicininių procedūrų.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos traumatologijos centro vadovė gydytoja Evelina Klepšytė-Janauskienė pasakoja, kad medikams teko šalinti įvairius svetimkūnius iš vaikų stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos. Tarp jų buvo žaislų, saldainių pakuočių fragmentų, magnetų, stiklo gabalėlių, adatų, segtukų ir monetų. Anot gydytojos, net iš pirmo žvilgsnio nekaltas daiktas gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, todėl svarbu išsiaiškinti, ką vaikas galėjo praryti, ir nedelsti kreiptis į medikus.
Kosulys praėjo, tačiau svetimkūnis galėjo likti bronchuose
Svetimkūniui patekus į kvėpavimo takus, dažniausiai staiga prasideda kosulys ir springimas, gali pasunkėti kvėpavimas bei atsirasti švokštimas. Sunkiais atvejais vaikas gali pradėti mėlynuoti arba prarasti sąmonę.
Tačiau ne kiekvienas įkvėptas svetimkūnis atpažįstamas iš karto. Po pradinio epizodo vaikas gali nurimti, o savijauta pagerėti, nors daiktas lieka bronchuose. Vėliau gali varginti ilgai trunkantis kosulys, kartotis bronchitai, plaučių uždegimas ar atsirasti neaiškios kilmės uždegiminiai procesai.
E. Klepšytė-Janauskienė rekomenduoja prisiminti aplinkybes, jei vaikas žaisdamas ar valgydamas staiga pradėjo kosėti ar springti. Galėjo dingti smulki žaislo dalis, baterija iš žaislo arba nuotolinio valdymo pultelio. Net vaikui pasijutus geriau, svetimkūnio galimybės atmesti negalima. Iš vaikų kvėpavimo takų medikai yra traukę riešutų, kruopų, įvairių sėklų, obuolių žievelių ir šratinukų detalių, o kai kurie daiktai ten buvo išbuvę gana ilgai.
Prarijus svetimkūnį, simptomai priklauso nuo jo rūšies ir vietos. Vaikas gali gausiai seilėtis, jausti skausmą ar nemalonų pojūtį gerklėje bei krūtinėje, atsisakyti valgyti ir gerti, jam gali būti sunku nuryti net seiles. Mažesni vaikai savo būklės paaiškinti negali, todėl tėvai turėtų atkreipti dėmesį į neįprastą jų elgesį.
Gydytoja taip pat pataria stebėti gausesnį nei įprasta seilėtekį, rijimo sunkumus ir vaiko atsisakymą gerti. Kartais nedidelis daiktas įstringa vietoje, kur trukdo ryti. Vyresniems vaikams ryklėje ar stemplėje gali įstrigti žuvies ašaka – tokiais atvejais būtina gydytojo apžiūra.
Kai kuriais atvejais pakanka stebėti
Gydymo būdas parenkamas atsižvelgiant į svetimkūnio dydį, formą, sudėtį, vietą ir vaiko būklę. Nedideli, buki daiktai, patekę į skrandį, kartais pasišalina savaime. Įvertinęs situaciją, gydytojas gali pasirinkti stebėjimą ir, jei reikia, paskirti kontrolinius radiologinius tyrimus.
Tačiau baterijų, magnetų, aštrių daiktų ar stemplėje įstrigusių svetimkūnių atvejais dažnai prireikia skubios medicininės pagalbos. Daiktas gali būti pašalinamas endoskopu, o sudėtingesnėmis aplinkybėmis gali reikėti chirurginio gydymo.
Įtarus, kad vaikas prarijo bateriją ar magnetą, negalima laukti simptomų arba tikėtis, kad daiktas pasišalins pats. Net gerai besijaučiantį vaiką būtina nedelsiant parodyti medikams. Sprendimo dėl svetimkūnio šalinimo ar stebėjimo nereikėtų priimti savarankiškai, remiantis internete ar dirbtinio intelekto sistemose rastais patarimais.
Gastroskopija padeda išsiaiškinti virškinimo sutrikimų priežastis
Stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos būklei įvertinti tam tikrais atvejais atliekama ezofagogastroduodenoskopija, dažniau vadinama gastroskopija. Tyrimo metu gydytojas tiesiogiai apžiūri viršutinę virškinamojo trakto dalį, įvertina gleivinės pakitimus ir ieško galimų negalavimų priežasčių.
Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja vaikų chirurgė, medicinos mokslų daktarė Idilė Vansevičienė nurodo, kad gastroskopija atliekama ne tik įtarus svetimkūnį, bet ir aiškinantis ilgiau trunkančius ar neaiškios kilmės virškinimo sutrikimus.
Planine tvarka tyrimas gali būti rekomenduojamas dėl neaiškios kilmės pilvo skausmų, nevirškinimo, pilnumo jausmo, deginančio skausmo už krūtinkaulio po valgio, pykinimo tarp valgymų. Jis taip pat gali būti informatyvus aptikus slapto kraujo išmatose ar tiriant dėl anemijos, tačiau gastroskopija nėra pirmasis tyrimas. Prieš jį įvertinami paciento nusiskundimai ir valgymo įpročiai, atliekami kraujo tyrimai, pilvo organų echoskopija, o prireikus konsultuojamasi su vaikų gastroenterologu.
Per burną į stemplę įvedamas lankstus gastroskopas su kamera. Ekrane matydamas vaizdą gydytojas įvertina stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną. Procedūra paprastai trunka apie 3–5 minutes.
Tyrimas gali būti nemalonus, tačiau nėra skausmingas. Prieš jį ryklė ir liežuvis papurškiami vietiniu anestetiku. Mažesniems ar jautresniems vaikams procedūra atliekama taikant bendrąją nejautrą. Paprastai rekomenduojama 6–7 valandas iki tyrimo nevalgyti ir negerti, todėl paskutinį kartą dažniausiai patariama pavalgyti iš vakaro. Tėvams taip pat siūloma iš anksto vaikui paaiškinti, kodėl tyrimas reikalingas ir kaip jis vyks.
Skysčius, o vėliau ir maistą, dažniausiai galima vartoti maždaug po 15–20 minučių, kai nustoja veikti vietinis anestetikas ir pacientas vėl gali saugiai ryti.
Planinė gastroskopija, atliekama ieškant virškinimo negalavimų priežasčių, skiriasi nuo skubios pagalbos prarijus pavojingą svetimkūnį. Įtarus baterijos, magneto ar kito pavojingo daikto prarijimą, į medikus reikia kreiptis nedelsiant, nelaukiant planinės konsultacijos ar tyrimo.
Riziką galima sumažinti namuose
Daugelio nelaimių galima išvengti sukūrus vaikui saugesnę aplinką. Svarbiausia įvertinti, ką mažylis gali pasiekti, paimti ir įsidėti į burną.
- Reguliariai patikrinkite grindis ir vaikui pasiekiamus paviršius, surinkite smulkias žaislų dalis, monetas, papuošalus, segtukus bei kitus mažus daiktus.
- Žaislus su smulkiomis detalėmis laikykite atskirai nuo mažesniems vaikams skirtų žaislų.
- Baterijas, magnetus ir daiktus, kuriuose jie naudojami, laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje. Patikrinkite, ar žaislų ir nuotolinio valdymo pultelių baterijų skyreliai tinkamai uždaryti.
- Buitinę chemiją ir skalbimo kapsules laikykite originaliose pakuotėse bei vaikams nepasiekiamoje vietoje.
- Maistą paruoškite pagal vaiko amžių ir gebėjimą kramtyti bei ryti.
- Neleiskite vaikui bėgioti, žaisti ar juoktis pilna burna.
Tėvų dėmesingumas, saugi aplinka ir laiku suteikta medicinos pagalba gali padėti išvengti sunkių pasekmių. Vaikui nustojus springti ar nurimus po kosulio epizodo, dar nebūtinai reiškia, kad pavojus praėjo.
Ką daryti vaikui užspringus?
Pirmiausia reikia įvertinti, ar vaikas dar gali veiksmingai kosėti, ar kvėpavimo takai visiškai užsikimšę.
Jei vaikas gali garsiai kosėti, kalbėti arba verkti, reikėtų skatinti jį kosėti ir stebėti būklę. Veiksmingas kosulys yra geriausias būdas pačiam pašalinti svetimkūnį, todėl tokiu atveju nereikėtų iš karto suduoti smūgių į nugarą ar imtis kitų veiksmų.
Jeigu vaikas negali įkvėpti, kalbėti, verkti ar kosėti, o kosulys tampa tylus ir neveiksmingas, būtina skambinti telefonu 112 ir pradėti teikti pirmąją pagalbą.
Kūdikiui iki vienų metų reikia paguldyti veidu žemyn ant dilbio, prilaikant galvą taip, kad ji būtų žemiau kūno. Delno pagrindu atliekami iki penkių smūgių tarp menčių. Jei svetimkūnis nepasišalina, kūdikis apverčiamas ant nugaros ir atliekama iki penkių krūtinės paspaudimų. Šie veiksmai kaitaliojami.
Vyresnį nei vienų metų vaiką reikia palenkti į priekį ir atlikti iki penkių smūgių tarp menčių. Jei tai nepadeda, atliekama iki penkių pilvo paspaudimų, vadinamų Heimlicho manevru. Smūgiai į nugarą ir pilvo paspaudimai kaitaliojami, kol svetimkūnis pasišalina arba atvyksta pagalba.
Vaikui praradus sąmonę, reikia nedelsiant skambinti 112, jei tai dar nepadaryta, ir pradėti gaivinimą pagal skubiosios pagalbos dispečerio nurodymus.
Negalima aklai kišti pirštų į burną ir bandyti ieškoti svetimkūnio, nes taip jį galima nustumti dar giliau. Pašalinti galima tik aiškiai matomą ir lengvai pasiekiamą daiktą.
Net ir sėkmingai pašalinus svetimkūnį, vaiką rekomenduojama parodyti medikams, ypač jei išlieka kosulys, apsunkęs kvėpavimas ar kiti simptomai.
