Valstybės pažangos tarybos sudėties keitimo procesas dar nėra užbaigtas, tačiau į ją atstovus jau paskyrė visos Seimo frakcijos, praneša Vyriausybės kanceliarija.
Vyriausybės kanceliarija Eltai nurodė, kad tarybos sudėtis derinama siekiant užtikrinti platų, demokratišką ir įtraukų atstovavimą, todėl procesas įprastai užtrunka. Pastaraisiais metais naujos sudėtys buvo patvirtintos maždaug po pusmečio nuo XIX ir XX Vyriausybių darbo pradžios. Kanceliarijos teigimu, būsimai tarybai savo delegatus jau paskyrė visos Seimo frakcijos.
Rugsėjo viduryje ministras pirmininkas M. Sinkevičius buvo sakęs, kad tarybos sudėtį planuojama atnaujinti dar rugsėjį. Tuomet Seime žurnalistams jis teigė norėjęs procesą pradėti iki rugsėjo 10 dienos, tačiau dėl vizitų tai galėjo būti nukelta kelioms savaitėms.
Valstybės pažangos tarybai vadovauja ministras pirmininkas. Pasikeitus Vyriausybės vadovui, atnaujinama ir tarybos sudėtis. Vėliau ji pristatoma Seimo Ateities komitetui, o šiam pritarus teikiama derinti ir galiausiai tvirtinama Vyriausybės posėdyje.
Diskusijos dėl tarybos sudėties kilo pernai gruodžio pabaigoje, kai viešumoje pasirodė informacija, kad Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai Gintarė Masteikaitė ir Arūnas Gelūnas bei LiJOT prezidentas Umberto Masi buvo pašalinti iš projekto „Lietuva 2050“ komandos. Apie tai jie paskelbė savo „Facebook“ paskyrose. Tuometės premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas aiškino, kad nauja Valstybės pažangos tarybos sudėtis dar nebuvo patvirtinta.
Po šios informacijos narystės taryboje atsisakė ISM rektorius Dalius Misiūnas, Kultūros instituto vadovė Julija Reklaitė, Vilniaus universiteto rektorius Rimantas Petrauskas, demokratė parlamentarė Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė ir liberalas Simonas Gentvilas.
Valstybės pažangos taryba yra Vyriausybės komisijos statusą turinti patariamoji institucija, konsultuojanti Vyriausybę ir ministrą pirmininką valstybės ateities planavimo bei pažangos klausimais.
Vienas pagrindinių jos uždavinių – stebėti pažangos strategijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimą ir vertinti, kaip įgyvendinama ši strategija bei nacionalinis pažangos planas. Taryba taip pat prisideda prie kitų Strateginio valdymo įstatyme nurodytų strateginio lygmens planavimo dokumentų.
Be to, taryba siekia skatinti viešas diskusijas apie valstybės ir visuomenės ateitį, šalies pažangos kryptis bei būdus joms įgyvendinti.
