Rauginti kopūstai, agurkai ir burokėliai daugeliui primena šaltojo sezono virtuvę. Tačiau pabodus įprastiems skoniams, verta išbandyti ir kitų daržovių fermentaciją – pavyzdžiui, su ciberžole raugintus kalafiorus arba traškius, švelniai aštrius ridikus. Jie gali paįvairinti kasdienį meniu ir palengvinti pietų ar vakarienės planavimą, nes iš anksto paruoštas garnyras šaldytuve gali išlikti kelioms dienoms.
Tokiems eksperimentams nebūtina skirti daug pinigų. Pasirinkus nebrangias sezonines daržoves, galima pasiruošti gardžių priedų prie įvairių patiekalų.
„Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė teigia, kad šaltuoju metų laiku verta neapsiriboti vien tradicinėmis raugintomis daržovėmis. Rauginimui tinka ir kalafiorai, ridikai, morkos bei kitos mėgstamos daržovės. Pasak jos, taip galima paįvairinti šeimos racioną ir, renkantis sezoninius produktus, sutaupyti. Be to, didesnį kiekį paruošus vienu kartu, garnyru galima mėgautis kelias dienas – jį patiekti prie mėsos, žuvies ar kruopų patiekalų.
Kuo įdomus rauginimas?
Rauginimas yra senas maisto išsaugojimo būdas. Fermentacijos metu natūraliai daržovėse esančios pieno rūgšties bakterijos skaido cukrus ir išskiria pieno rūgštį, kuri suteikia produktams būdingą rūgštų skonį.
Raugintos daržovės gali įgyti kitokį skonį bei tekstūrą. Kalafiorai dažnai išlieka traškūs, o ridikų aštrumas sumažėja, tačiau išlieka gaivus ir pikantiškas jų charakteris.
Tokios daržovės gali būti įvairios mitybos dalis, nes suteikia skaidulų. Tinkamai fermentuotuose, nevirtiuose produktuose gali būti gyvų mikroorganizmų, tačiau ne kiekvienos raugintos daržovės probiotinis poveikis yra įrodytas. Todėl jų nereikėtų laikyti apsauga nuo ligų.
Šaltuoju sezonu svarbu valgyti įvairiai: rinktis daržoves, vaisius, visagrūdžius produktus ir baltymų šaltinius. Raugintos daržovės gali būti paprastas būdas papildyti tokį valgiaraštį.
Auksinės spalvos kalafiorai su ciberžole
Kalafiorai ypač tinka pradedantiesiems fermentuotojams. Jų skonis švelnus, todėl daržovės gerai perima prieskonių aromatą, o tinkamai paruošti žiedynai išlieka traškūs.
Kalafioruose yra skaidulų, vitamino C, folatų ir kitų maistinių medžiagų. Vitaminas C prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos, tačiau jo kiekis gali priklausyti nuo paruošimo ir laikymo.
Ciberžolė suteikia daržovėms ryškų gelsvai auksinį atspalvį ir švelnų žemišką aromatą. Joje esantis kurkuminas tiriamas dėl įvairių biologinių savybių, tačiau įprastas prieskonio kiekis maiste nėra įrodytas būdas stiprinti imunitetą.
Reikės:
- 1 vidutinio dydžio kalafioro, maždaug 700 g;
- kelių juodųjų pipirų grūdelių.
Kalafiorą nuplaukite ir padalykite į panašaus dydžio žiedynus. Nuluptas česnako skilteles lengvai prispauskite peilio plokštuma. Į švarų maždaug 1,5 litro stiklainį sudėkite kalafiorą, česnaką, garstyčių sėklas ir pipirus. Daržoves sudėkite glaudžiai, bet nesuspauskite.
Druską ištirpinkite vandenyje ir įmaišykite ciberžolę. Sūrymu užpilkite kalafiorus taip, kad jie būtų visiškai apsemti. Jei daržovės kyla į paviršių, prilaikykite jas švariu fermentavimo svareliu.
Stiklainį uždarykite fermentacijai skirtu dangteliu, pro kurį gali pasišalinti dujos. Laikykite nuo saulės apsaugotoje vietoje, 18–22 °C temperatūroje.
Įprastai kalafiorams įrūgti prireikia 5–7 dienų, tačiau laikas priklauso nuo temperatūros ir kitų sąlygų. Sūrymas gali sudrumstėti, o jame gali pasirodyti burbuliukų – tai įprasti fermentacijos požymiai. Paruoštus kalafiorus perkelkite į šaldytuvą. Jie tiks prie keptos vištienos, žuvies, bulvių ar ryžių, taip pat gražiai atrodys užkandžių lėkštėje.
Rauginti ridikai – traškus ir ryškus priedas
Švieži ridikai dažniausiai naudojami salotoms, sumuštiniams arba valgomi su druska. Fermentuoti jie tampa kitokie: jų aštrumas sušvelnėja, atsiranda rūgštelė, o tekstūra išlieka traški.
Ridikuose daug vandens, taip pat yra šiek tiek skaidulų, vitamino C ir kitų maistinių medžiagų. Jų gaivus skonis ypač gerai dera su sotesniais patiekalais.
Raugintiems ridikams su česnaku ir krapais reikės:
- kelių šakelių šviežių krapų;
- ½ arbatinio šaukštelio juodųjų pipirų grūdelių.
Ridikus gerai nuplaukite, pašalinkite lapus ir šaknelių galiukus. Mažus ridikus palikite sveikus, o didesnius perpjaukite pusiau arba į keturias dalis. Supjaustyti ridikai paprastai fermentuojasi greičiau.
Į švarų stiklainį sudėkite ridikus, česnaką, krapus, pipirus ir garstyčių sėklas. Druską ištirpinkite vandenyje ir sūrymu užpilkite daržoves. Visi ridikai turi būti panirę, todėl prireikus juos prispauskite fermentavimo svareliu.
Stiklainį uždenkite fermentacijai skirtu dangteliu ir laikykite 18–22 °C temperatūroje, saugodami nuo tiesioginės saulės. Rūgštelė paprastai pradeda atsirasti po 3–5 dienų, tačiau tikslus laikas gali skirtis.
Įrūgusius ridikus laikykite šaldytuve, visada panardintus sūryme. Jie tiks prie keptų bulvių, grikių, mėsos, taip pat sumuštiniams, kruopų dubenėliams ar salotoms.
Vienas pasiruošimas – kelių dienų garnyras
Raugintos daržovės patogios tuo, kad jas pasigaminus iš anksto nebereikia kasdien ieškoti, kuo papildyti pagrindinį patiekalą. Pirmadienį kalafiorus galima patiekti su orkaitėje kepta vištiena, antradienį – su grikiais ir kitomis daržovėmis, o trečiadienį jais pagardinti sumuštinį ar salotas.
Rauginti ridikai papildys bulvių patiekalus, žuvį ir kitus sočius valgius. Toks pasiruošimas taupo laiką ir gali padėti dažniau įtraukti daržoves į kasdienį racioną.
Rauginimui būtina naudoti švarius įrankius, šviežias daržoves ir patikimus receptus. Laikykitės nurodyto druskos kiekio, pasirūpinkite, kad daržovės viso proceso metu būtų apsemtos sūrymu, o susidarančios dujos galėtų pasišalinti.
Fermentacijos trukmę veikia temperatūra ir kitos sąlygos, todėl vien dienų skaičius nepatvirtina, kad produktas jau tinkamas vartoti. Jei pastebėjote pelėsį, puvimo kvapą ar neįprastą gleivėtumą, daržovių neragaukite ir išmeskite. Paruoštas raugintas daržoves laikykite šaldytuve.

