Šiemet Lietuvoje daugėja gyventojų pranešimų apie namuose ir kitose patalpose pasirodančius graužikus. Specialistai pabrėžia, kad pelės ir žiurkės kelia ne vien buitinių nepatogumų – jos gali sugadinti maistą, apgraužti laidus ir platinti pavojingas užkrečiamąsias ligas. Todėl svarbu žinoti, kaip užkirsti kelią jų atsiradimui, saugiai pašalinti pėdsakus ir tinkamai kovoti su pačiais graužikais.
Apie šią problemą „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja, laikinai einanti skyriaus vedėjo pareigas, Aušra Valaikienė ir biologas, „Dezinfos“ kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas.
Kaip pelės patenka net į viršutinius aukštus?
L. Grigaliūno teigimu, pelės daugiabučiuose problemų kelia jau seniai. Tai ypač aktualu senos statybos namuose, net jei jiems maždaug 50 metų, nes tokiuose pastatuose gausu nišų, ertmių ir komunikacijų kanalų.
Miestuose dažniausiai aptinkama naminė pelė, prisitaikiusi gyventi urbanistinėje aplinkoje. Graužikams sparčiai dauginantis, jų populiacija didėja, o ieškodami maisto jie randa kelius į gyventojų būstus, maitinimo ir prekybos vietas.
Ši problema nėra susijusi vien su šaltuoju metų laiku. Anot biologo, pelės aktyviai veisiasi ir vasarą, o didesnis jų aktyvumas gali būti pastebimas net rugpjūtį. Miestuose jų judėjimo nesustabdo nei sniegas, nei šaltis, nes pastatuose jos gali gyventi ištisus metus, o tarp patalpų judėti požeminėmis komunikacijomis.
Graužikai gali pasiekti ne tik pirmuosius aukštus. Į viršų jie dažniausiai patenka per vamzdynų kanalus, šachtas ir vandentiekio stovus. Senos statybos namuose pelėms palanku ir dėl medinių grindų – po jomis esančiomis ertmėmis jos gali laisvai judėti.
Maistas – pagrindinis graužikų traukos šaltinis
Specialistas sako, kad pelėms veistis svarbiausia ne temperatūra, o lengvai pasiekiamas maistas. Miestuose sąlygos joms tinkamos net labai vėsiose patalpose – jos gali išgyventi ir erdvėse, kur temperatūra artima 0 laipsnių ar siekia minusą.
Pelės nėra išrankios: dažniausiai joms tinka tai, ką randa žmonių namuose. Išrankesnės jos tampa tik ten, kur maisto pasirinkimas didelis, pavyzdžiui, prekybos ar sandėliavimo vietose.
Radus pelių pėdsakų, delsti nereikėtų
Graužikai gali platinti ne vieną pavojingą ligą. A. Valaikienė teigia, kad pelės, žiurkės, voverės, bebrai ir vandens žiurkės gali būti susiję su jersiniozės, tuliaremijos, leptospirozės ir listeriozės plitimu. Per parazitus netiesiogiai gali būti perduodamas ir erkinis encefalitas bei Laimo liga. Lietuvoje iš šių ligų labiausiai paplitusios tuliaremija ir jersiniozė.
Pastebėjus graužikų pėdsakų namuose ar virtuvėje, pirmiausia būtina kruopščiai nuvalyti paviršius ir patikrinti spinteles. Aptikus pelių išmatų ar apgraužtų maisto produktų, pastarųjų vartoti negalima – juos reikia išmesti.
A. Valaikienė taip pat rekomenduoja indus gerai išplauti, o turint indaplovę – perplauti juos joje, pasirinkus aukštesnę temperatūrą. Po tvarkymo būtina kruopščiai nusiplauti ir dezinfekuoti rankas. Jei pasireiškia simptomų visuma, reikia nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.
Kada geriausia kreiptis į specialistus?
L. Grigaliūnas pabrėžia, kad veiksmingiausia priemonė yra prevencija: namuose reikia palaikyti švarą, nepalikti maisto likučių ir užsandarinti vietas, per kurias graužikai gali patekti į patalpas.
Jei pelės jau įsikūrė, gali būti naudojami spąstai, tačiau svarbu parinkti tinkamą jauką. Patikimiausia išeitis, anot eksperto, yra kreiptis į kenkėjų kontrolės specialistus.
Gyventojams prieinami ir cheminiai preparatai, vadinamieji žiurknuodžiai, tačiau juos naudoti būtina itin atsakingai. Preparatas turi būti padėtas taip, kad jo nepasiektų augintiniai, vaikai ar kiti žmonės, o graužikas jo nenuneštų į kitą patalpos vietą.
Specialistai ne tik parenka tinkamas priemones, bet ir jas panaudoja, vėliau surenka nugaišusius graužikus. Nustatę, pro kur pelės patenka į būstą, jie gali užsandarinti šias vietas arba paaiškinti gyventojams, ką reikėtų sutvarkyti patiems.
Jeigu graužikai į butą patenka iš bendrų daugiabučio patalpų, pirmiausia reikėtų kreiptis į namo administratorių arba bendriją. Problemą dažniausiai galima pastebėti rūsiuose ar kitose bendrose erdvėse.
Koks ženklas rodo, kad pelių nebeliko?
Apie graužikų buvimą dažniausiai išduoda jų skleidžiami garsai ir paliekamos išmatos. Todėl nustojus juos girdėti ir neberandant naujų pėdsakų galima spręsti, kad pelės namuose nebesilanko.
Tvarkant vietas, kuriose buvo graužikų, būtina elgtis atsargiai. L. Grigaliūnas pataria dėvėti pirštines, nuvalytus paviršius dezinfekuoti, kad būtų pašalintas galimas užkratas, kurį pelės galėjo palikti su šlapimu ar išmatomis.
Ką būtina padaryti pastebėjus pelę?
A. Valaikienė rekomenduoja maisto produktus laikyti sandariai uždarytus, reguliariai valyti paviršius, plauti rankas ir užsandarinti visas skyles bei plyšius, pro kuriuos graužikai gali patekti į namus.
L. Grigaliūnas taip pat ragina sutvarkyti patekimo kelius ir palaikyti kuo didesnę švarą. Tai, specialistų teigimu, yra pagrindiniai būdai sumažinti graužikų atsiradimo riziką.
Visą pokalbį „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ galima klausyti čia.
