Buvęs „Manchester United“ futbolininkas Philipas Mulryne‘as šiandien gyvena visiškai kitokį gyvenimą – 47-erių vyras tapo kunigu. Anot jo, futbolininko karjera ir vienuolyno kasdienybė turi daugiau bendro, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Mulryne‘as futbolą pradėjo žaisti „Manchester United“ akademijoje. Vienintelį kartą Anglijos „Premier“ lygoje jis pasirodė 1998 m. rungtynėse su „Barnsley“, kur aikštėje žaidė kartu su Teddy Sheringhamu ir Andy Cole‘u, skelbia „Daily Mail“.
Šiaurės Airijos rinktinei futbolininkas atstovavo 27 kartus. Per karjerą jis taip pat vilkėjo „Norwich“ ir „Cardiff City“ klubų marškinėlius, o 2008 m. pasitraukė iš profesionalaus sporto. Didysis gyvenimo posūkis įvyko 2017 m., kai jis buvo įšventintas į Katalikų Bažnyčios diakonus ir pasirinko kuklesnę kasdienybę, nors anksčiau per metus uždirbdavo iki 500 tūkst. svarų sterlingų.
Prabanga laimės neatnešė
Dar prieš pradėdamas kunigystės kelią Mulryne‘as pripažino pavargęs nuo futbolininko gyvenimo – šlovės, pinigų ir pasimatymų su modeliais, tarp kurių buvo ir Nicola Chapman. Ilgainiui ši prabanga jam ėmė atrodyti tuščia. Dabar vyras pasakoja, kaip ankstesnė patirtis padeda jam prisitaikyti prie gyvenimo vienuolyne.
Interviu „Belfast Live“ jauniesiems futbolo akademijos auklėtiniams jis teigė, kad gyvena vienuolyne ir iš esmės yra vienuolis, tačiau šioje aplinkoje įžvelgia nemažai panašumų su futbolu.
Vienuolyno bendruomenėje gyvena 15 žmonių, kurie, kaip ir futbolo komandos nariai, yra priklausomi vieni nuo kitų. „Manchester United“ jam suteikė disciplinos, pasiaukojimo ir atsidavimo didesniam tikslui pamokas. Vienuolyno vyresnįjį jis palygino su komandos treneriu.
Nors vienuolyne nėra televizorių, futbolas iš Mulryne‘o gyvenimo nedingo. Jis rungtynių santraukas, trunkančias maždaug tris minutes, žiūri kambaryje, kuriame yra keli kompiuteriai. Taip buvęs futbolininkas palaiko ryšį su sporto pasauliu.
„Manchester United“ gretose „Premier“ lygoje Mulryne‘as sužaidė vos vieną mačą, tačiau „Norwich“ klube tapo sirgalių mėgstamu žaidėju. Per šešerius metus jis šiai komandai atstovavo daugiau nei 150 rungtynių. Vėliau karjera pradėjo slopti po nesėkmingų etapų „Cardiff City“, „Leyton Orient“ ir „King’s Lynn Town“ klubuose.
Būdamas 31-erių Mulryne‘as pradėjo rengtis kunigystei, nes suprato, kad futbolas nepadeda rasti gyvenimo prasmės.
Jis pasakojo, kad vidinė tuštuma išryškėjo paskutiniaisiais metais „Norwich“ komandoje. Iš šalies jo gyvenimas atrodė idealus – netrūko pinigų, šlovės ir gražių merginų, tačiau pats futbolininkas nesijautė laimingas, nors turėjo daugelį dalykų, apie kuriuos svajoja jauni vyrai.
Ieškodamas atsakymų Mulryne‘as grįžo į Šiaurės Airiją, savanoriavo benamių prieglaudoje, vėl pradėjo lankyti mišias ir melstis. Tuo metu, kaip pats sakė, jis pajuto tikrą vidinį džiaugsmą. 2009 m. vyras įstojo į Popiežiškąjį airių koledžą Romoje, kur dvejus metus studijavo filosofiją. Vėliau Belfaste dar ketverius metus studijavo teologiją.
Sprendimo pakeisti gyvenimą nesigaili
Mulryne‘as tikina neabejojantis savo pasirinkimu palikti futbolą. Pajutęs stiprų pašaukimą, jis nusprendė rinktis kunigystės kelią ir per aštuonerius metus nė karto nesuabejojo, kad pasielgė teisingai.
Jo futbolo karjeroje netrūko ir kontroversijų. 2005 m. Mulryne‘as buvo pašalintas iš Šiaurės Airijos rinktinės už komandos taisyklių pažeidimą: kartu su Jeffu Whitely jis nesilaikė komendanto valandos ir išėjo išgerti.
Buvęs komandos draugas Peteris Crouchas knygoje „Kaip būti buvusiu futbolininku“ juokavo, kad galbūt jų kartu praleistas linksmas laikotarpis paskatino Mulryne‘ą susimąstyti ir keisti gyvenimą.
Šiandien buvęs futbolininkas džiaugiasi pasirinkęs kitokį kelią. Vietoj sporto šlovės ir turto jis atrado vidinę ramybę bei gyvenimo prasmę.
