Krūties vėžio prevencinė programa Lietuvoje vykdoma daugiau nei 20 metų, tačiau joje vis dar dalyvauja ne visos moterys. Eilės, siuntimų laukimas ir ne visur prieinami mamografai daliai pacienčių tampa papildoma kliūtimi pasitikrinti.
Inga Ruginienė į patikrą atėjo sulaukusi 45-erių
Ministrė Inga Ruginienė pirmą kartą mamografijai atvyko sulaukusi 45 metų – tokį amžių numato prevencinė programa. Norėdama paskatinti kitas moteris nedelsti, ji į kabinetą atėjo lydima žurnalistų.
Tiesa, paties tyrimo metu pašalinių žmonių šalia nebuvo. Po kelių minučių I. Ruginienė išėjo iš kabineto šypsodamasi.
Nemokamai tikrintis vis dar ateina ne visos
Nors krūties vėžio prevencinė programa skirta 45–75 metų moterims, beveik kas antra iš jų nemokamai pasitikrinti neatvyksta. Be to, net ir išgirdus galimą vėžio diagnozę, viena iš 100 moterų atsisako toliau tirtis bei gydytis.
Šeškinės poliklinikos radiologas Antanas Pempė teigė, kad pacientų sprendimas atsisakyti medicinos pagalbos jam pačiam atrodo sunkiai suprantamas. Jis prisiminė moterį, kuri, sužinojusi apie vėžį, pasakė niekur neisianti ir paliksianti viską Dievo valiai.
Pacientės taip pat pasakoja, kad nors didelių eilių tyrimui kartais nėra, visas kelias iki jo užtrunka. Ukmergiškė Vitalija sakė, kad pirmiausia tenka laukti vizito pas šeimos gydytoją, o tik tada gaunamas siuntimas.
Prieinamumą riboja ir tai, kad mamografus turi ne visos poliklinikos bei ligoninės. Ukmergės meras Darius Varnas nurodė, kad mieste yra vienas toks aparatas, tačiau jis maždaug 30 metų senumo.
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis sakė, kad Lietuvoje prevencinius tyrimus atlieka 49 sveikatos priežiūros įstaigos. Nors tinklas plečiasi, paslaugų pasiekiamumas vis dar nėra vienodas.
Į atokesnes vietoves vyksta rožiniai autobusai
Moterims iš atokesnių vietovių pasitikrinti padeda rožiniai autobusai. Vis dėlto su iniciatyvos organizatoriais kol kas bendradarbiauja 25 iš 60 savivaldybių.
Iniciatyvos „Rožinis autobusas“ vadovė Greta Urmonienė pasakojo, kad kai kurios savivaldybės nenori dalyvauti, kitos baiminasi ar nesupranta, kaip viskas vyksta. Pasak jos, dalis moterų mano, kad teks važiuoti į Vilnių, nors autobusiukai veža tyrimams ir į kitus miestus.
Net ir pasiūlius nuvežimą, ne visos moterys sutinka. Pagrindinė priežastis – baimė išgirsti vėžio diagnozę ir likti be pagalbos. Moterys taip pat nerimauja, kad už kelionę ar tyrimą teks mokėti arba kad autobusiukas po patikros jų neparveš atgal.
Filmavimo dieną rožiniu autobusiuku į Vilniaus Šeškinės polikliniką atvyko 30 moterų. Ukmergiškė Vitalija sakė norinti išlikti sveika ir nesukelti rūpesčių nei sau, nei artimiesiems. Kita ukmergiškė Jūratė pasakojo, kad prieš metus pagal programą pasitikrinti taip ir nesusiruošė, todėl šįkart nusprendė nedelsti.
A. Pempė atkreipė dėmesį, kad krūties vėžio atvejų daugėja, o liga nustatoma jaunesnėms moterims. Jo teigimu, jam yra tekę aptikti vėžį net 35 metų pacientėms, o panašių atvejų pasitaiko maždaug kartą per du mėnesius.
Krūties vėžio prevencinei programai Ligonių kasos skiria 9 milijonus eurų. Vyrai pagal šią programą tikrinami nėra – dažniausiai šeimos gydytojas juos siunčia ištyrimo, kai pats užčiuopia gumbelius.
