Dubline nuskambėjo griežta žinia dėl Ukrainos: Lietuva įvardijo, kiek ir kaip ją rems

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Dubline su Europos lyderiais aptarė Ukrainos finansavimo poreikius, ilgalaikę paramą Kyjivui ir šalies saugumo garantijas, pranešė Prezidentūra.

Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimo metu Lietuvos vadovas susitiko su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu. Jis taip pat dalyvavo Jungtinės Karalystės premjero Andy Burnhamo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio organizuotame susitikime, skirtame paramai Ukrainai.

Akcentavo ilgalaikio finansavimo svarbą

Susitikime su F. Merzu dalyvavo ir Latvijos bei Estijos premjerai. G. Nausėda pabrėžė, kad Ukrainai būtina užtikrinti stabilų, nuspėjamą ir ilgalaikį finansavimą.

Prezidentas teigė, kad visos Europos Sąjungos valstybės narės turi sąžiningai prisidėti prie Ukrainos finansinių poreikių tenkinimo. Lietuva, anot jo, rems sprendimus, užtikrinančius pakankamą ir tvarų Ukrainos finansavimą 2027 metais bei pagal kitą daugiametę finansinę perspektyvą.

G. Nausėdos vertinimu, siūlomas 100 mlrd. eurų Ukrainos rezervas yra mažiausia būtina suma, reikalinga šalies atstatymui ir reformoms, susijusioms su naryste Europos Sąjungoje, finansuoti.

Prezidentas taip pat nurodė, kad su Ukrainai suteikta paskola susijusios išlaidos, tarp jų ir palūkanos, turėtų būti dengiamos papildomai, o ne iš numatyto rezervo.

Lietuvos vadovas teigiamai įvertino Europos Komisijos planus pateikti pasiūlymą dėl Ukrainos finansavimo 2027 metais. Šis klausimas bus svarstomas neformaliame Europos Vadovų Tarybos posėdyje.

Teritorinės nuolaidos Kyjivui – nepriimtinos

Jungtinės Karalystės ir Ukrainos vadovų surengtame susitikime G. Nausėda pabrėžė, kad taikos derybose pirmiausia turi būti apsaugoti Ukrainos saugumo interesai.

Prezidentas teigė, kad Ukrainos teritorinis vientisumas ir suverenitetas negali būti derybų objektas. Jo vertinimu, bet koks spaudimas Kyjivui sutikti su teritorinėmis nuolaidomis turi būti atmestas. G. Nausėda taip pat ragino toliau didinti spaudimą Rusijai ir užtikrinti ilgalaikę paramą Ukrainos gynybai.

Šalies vadovas priminė, kad Lietuva yra įsipareigojusi iki 2034 metų kasmet Ukrainos saugumo ir karinei paramai skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto. Šiemet Lietuvos paramos vertė turėtų siekti apie 228,5 mln. eurų.

G. Nausėda taip pat patvirtino, kad Lietuva pasirengusi prisidėti prie Norinčiųjų koalicijos pastangų užtikrinti Ukrainos saugumą.

Prezidentūros duomenimis, Lietuvos karininkas jau tarnauja koalicijos operaciniame štabe. Lietuvos kariai pasirengę prisidėti prie sausumos operacijų, inžinerijos, oro gynybos, mokymo ir jūrų saugumo veiklos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *