Vyriausybė priėmė sprendimą dėl Kalėjimų tarnybos vadovo: papeikimas – ne vienintelė svarbi detalė

Vyriausybė trečiadienį nusprendė Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) direktoriui Mindaugui Kairiui skirti papeikimą.

Tokią tarnybinę nuobaudą ministrų kabinetui pasiūlė teisingumo ministrė Rita Tamašunienė. Sprendimas priimtas įvertinus tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje nurodyta, kad M. Kairys, priimdamas sprendimus dėl pareigybių panaikinimo Kauno kalėjime ir nevykdydamas ministrės įsakymo šiuos sprendimus atšaukti, pažeidė Vidaus tarnybos statutą bei kitus teisės aktus.

Teisingumo ministerija atkreipė dėmesį, kad paskirtas papeikimas savaime nereiškia LKT direktoriaus atleidimo iš pareigų.

Vidaus tarnybos statutas numato, kad atleidimas iš vidaus tarnybos dėl tarnybinio nusižengimo gali būti skiriamas tuo atveju, jei pareigūnas per pastaruosius 12 mėnesių jau buvo nubaustas griežtu papeikimu arba griežtesne tarnybine nuobauda.

Sprendimus dėl M. Kairio paskyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų priima Vyriausybė.

M. Kairys kaltinimus atmeta

Vyriausybės neskirti papeikimo M. Kairiui prašė Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga. Profsąjungų teigimu, LKT direktorius, spręsdamas dėl darbuotojų perskirstymo Kauno kalėjime, veikė laikydamasis įstatymų.

Eltai M. Kairys sakė nesutinkantis su jam pareikštais priekaištais. Jis taip pat teigė, kad kalėjimų pertvarka vykdoma priverstiniu būdu.

LKT vadovo vertinimu, sustabdžius pertvarką Kauno kalėjime, įstaigos veikloje kiltų papildomų trikdžių.

Vadovui jau buvo skirtos kelios nuobaudos

M. Kairys anksčiau yra gavęs ne vieną tarnybinę nuobaudą. Pernai liepos 9 dieną Vyriausybė jam skyrė papeikimą, o liepos 16 dieną – griežtą papeikimą.

Abi šias nuobaudas, remdamasis tarnybinių patikrinimų išvadomis, tuometis teisingumo ministras Rimantas Mockus buvo pasiūlęs skirti dėl nustatytų pažeidimų.

Per patikrinimus buvo vertinti LKT vadovo veiksmai, susiję su tarnybos lėšų panaudojimu ir tarnybinio automobilio naudojimo tvarka.

Vėliau R. Mockus pasiūlė M. Kairį atleisti iš pareigų, tačiau LKT direktoriui buvo suteiktas pranešėjo statusas. Dėl šios priežasties jis negalėjo būti atleistas iš darbo.

Specialiųjų tyrimų tarnyba buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto poveikio M. Kairiui. Šių metų gegužę tyrimas buvo nutrauktas. Neoficialiomis portalo „Delfi“ žiniomis, jis galėjo būti susijęs su R. Mockaus veiksmais. Portalo duomenimis, LKT vadovas galėjo įrašyti pokalbį su R. Mockumi ir perduoti jį teisėsaugai.

ELTA primena, kad M. Kairys į LKT buvo paskirtas praėjusios kadencijos Seimo metu. 2023 metų kovą jis tapo direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2024 metų gegužės eina tarnybos direktoriaus pareigas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *