Prasidėjus šildymo sezonui, vėl daugėja diskusijų apie oro taršą ir gyventojų pasirenkamus šildymo būdus. Aplinkos ministerija (AM) teigia, kad Lietuvoje nemažai namų ūkių vis dar naudoja malkas bei kitą kietąjį kurą, o specialistai įspėja dėl dėl to didėjančios taršos.
Vis dėlto ministerija pabrėžia, kad bendras malkų naudojimo draudimas nėra pagrindinė priemonė taršai mažinti.
Tarša šildymo sezonu didėja ne tik miestuose
AM duomenimis, didžiausia tarša kietosiomis dalelėmis paprastai fiksuojama didžiuosiuose miestuose. Vienas svarbiausių taršos šaltinių čia yra transportas, ypač intensyvaus eismo gatvėse. Oro kokybei taip pat įtakos turi meteorologinės sąlygos – sausos, šaltos ir mažai vėjuotos žiemos ar itin karštos vasaros dienos apsunkina teršalų sklaidą.
Šildymo sezono metu kietųjų dalelių kiekis ore gali išaugti ir užmiesčiuose, individualių namų kvartaluose, kuriuose dauguma gyventojų kūrena krosnis bei katilus kietuoju kuru.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2025 metais metinė KD10 koncentracija oro kokybės tyrimų stotyse neviršijo 40 µg/m³ ribos. Palyginti su 2024 metais, metinis vidurkis visose stotyse buvo mažesnis arba nepakito.
Nors pavienėmis dienomis ar ilgesniais laikotarpiais padidėjusi tarša kietosiomis dalelėmis buvo fiksuojama beveik visoje Lietuvoje, reikalavimas, kad paros KD10 koncentracija daugiau kaip 35 dienas per metus neviršytų 50 μg/m³, nebuvo pažeistas nė vienoje tyrimų vietoje. Įvairiose stotyse viršijimų skaičius siekė nuo 1 iki 16 dienų. Šiauliuose ir kaimo foninėje Aukštaitijos stotyje tokių atvejų nenustatyta.
Daugiausia paros ribinės vertės viršijimų užfiksuota vasarį ir kovą. Taršą tuo metu didino transportas, pakeltoji tarša nuo nepakankamai nuvalytų gatvių, sausringi laikotarpiai, išaugusi šilumos gamyba ir iš kitų šalių atkeliavę teršalai.
2024 m. gruodžio 10 d. įsigaliojusi oro kokybės direktyva įpareigoja iš anksto ruoštis griežtesnėms ribinėms vertėms, kurios bus taikomos nuo 2030 metų. Savivaldybės, įvertinusios 2026 metų oro kokybės monitoringo duomenis, turės tikslinti oro kokybės valdymo programas, jei nustatytas taršos lygis viršys nuo 2030 metų įsigaliosiančias normas.
Malkos nėra vienintelė problema, tačiau jų reikšmė – didelė
AM atstovai nurodo, kad šaltomis žiemos dienomis vietinių taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekis ypač padidėja dėl privačios ir centralizuotos šilumos gamybos.
Malkos, medienos granulės, briketai ir anglys Lietuvoje plačiai naudojami, tačiau kietasis kuras nėra vienintelė oro taršos priežastis. Nacionalinės išmetamų teršalų apskaitos duomenimis, namų ūkiai išlieka didžiausiu smulkiųjų kietųjų dalelių KD2,5 taršos šaltiniu. 2024 metais kuro deginimas namų ūkiuose sudarė 63,4 proc. viso Lietuvoje išmesto KD2,5 kiekio. Energijos gamybos sektoriui teko 7,3 proc., žemės ūkiui – 3 procentai.
Didžiausią taršą tarp namų ūkiuose naudojamų energijos rūšių sukelia medienos deginimas. Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2023 metais mediena sudarė 32,8 proc. viso namų ūkių kuro ir energijos vartojimo.
Taršą galima sumažinti naudojant tinkamai išdžiovintas malkas. Drėgnas kuras dega neefektyviai, todėl jo reikia daugiau, o į orą išmetama daugiau kietųjų dalelių ir anglies monoksido. Be to, greičiau užteršiami katilai bei kaminai.
Problema išlieka ir seni, neefektyvūs kietojo kuro katilai bei krosnys. Rinkoje jau siūlomi mažiau taršūs sprendimai – 5 klasės arba ekologinio projektavimo reikalavimus atitinkantys biokuro katilai, granuliniai katilai ir šilumos siurbliai. Jų išmetamų kietųjų dalelių kiekis gali būti kelis ar net keliolika kartų mažesnis.
Taršą taip pat mažina pastatų modernizavimas ir geresnė šilumos izoliacija. Sumažėjus energijos poreikiui, reikia mažiau kuro, todėl proporcingai mažėja ir teršalų išmetimas.
Svarbi ir reguliari šildymo įrangos priežiūra. Valant kaminus bei užtikrinant tinkamą sistemos techninę būklę, gerėja degimas, mažėja kuro sąnaudos ir didėja efektyvumas. Stipriai užterštas kaminas gali sumažinti šildymo efektyvumą iki kelių dešimčių procentų, nors tikslus poveikis priklauso nuo įrenginio tipo, jo būklės ir užterštumo.
Ministerijos vertinimu, didžiausias rezultatas būtų pasiektas ne visiškai uždraudus kūrenti malkomis, o greičiau keičiant senus ir taršius įrenginius, gerinant pastatų energetinį efektyvumą, mažinant transporto taršą, naudojant kokybišką kurą ir tinkamai prižiūrint dūmtraukius.
Vis dėlto Aplinkos oro apsaugos įstatymo 10 straipsnio 8 dalis savivaldybėms suteikia teisę taikyti papildomas vietos priemones. Jei monitoringo duomenys rodo, kad teritorijoje viršijamas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas metinis azoto dioksido ar kietųjų dalelių lygis, savivaldybės taryba gali apriboti arba uždrausti vienos ar kelių rūšių kuro naudojimą.
Prie taršos mažinimo gali prisidėti ir gyventojai
AM pabrėžia, kad oro kokybei įtakos turi kasdieniai žmonių sprendimai. Gyventojai gali rinktis mažiau taršius šildymo ir judumo būdus, naudotis viešuoju transportu, elektromobiliais, dviračiais ar paspirtukais, tinkamai prižiūrėti automobilius ir šildymo sistemas bei nedeginti atliekų.
Taršos mažinimas yra ilgalaikis ir kompleksinis procesas. Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane numatytos priemonės iki 2030 metų, o papildomi veiksmai numatyti Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, savivaldybių bei kituose planuose.
Tarp pagrindinių priemonių – daugiabučių, viešųjų ir kitų pastatų modernizavimas, energetinio efektyvumo didinimas, finansinės paskatos atsisakyti kietojo kuro įrenginių ir rinktis efektyvesnius sprendimus arba šildymą iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Kada šildymo sistemos keitimas gali atsipirkti?
Atsinaujinančios energetikos sprendimų bendrovės „GreenUp“ vadovas ir bendraįkūrėjas Karolis Bužinskas teigia, kad apie šildymo sistemos keitimą pirmiausia verta galvoti individualių namų savininkams, kurie dabar naudoja granules, malkas ar dujas ir vis tiek planuoja atnaujinti seną įrangą.
Dažnas pasirinkimas tokiu atveju yra šilumos siurblys. Jis kuro poreikį pakeičia didesniu elektros vartojimu, todėl kartu dažnai vertinama ir saulės elektrinės galimybė. Vasarą pagaminta, bet nesuvartota elektra gali būti perduodama į tinklą ir panaudojama vėliau. Tai ypač aktualu žiemą, kai šildymui elektros reikia daugiausia, o saulės elektrinė gamina mažiausiai.
K. Bužinskas pabrėžia, kad pakeitus biokuro ar dujinį katilą šilumos siurbliu priklausomybė nuo energijos kainų neišnyksta – vietoje kuro padidėja elektros poreikis. Didžiausia nauda pasiekiama tada, kai dalį elektros namas pasigamina pats.
ESO skaičiavimu, tinkamai orientuota ir 30–40 laipsnių kampu įrengta saulės elektrinė Lietuvoje iš vieno kilovato galios per metus pagamina apie 950–1050 kWh elektros. Taigi palankiomis sąlygomis 7 kW elektrinė per metus galėtų pagaminti maždaug 6,7–7,4 MWh.
Vis dėlto toks rezultatas savaime negarantuoja mažesnių šildymo išlaidų. Įtakos turi pastato energetinis efektyvumas, dabartinis elektros vartojimas, planuojamo šilumos siurblio parametrai ir kitos aplinkybės. Todėl prieš investuojant reikėtų įvertinti visą namo energijos vartojimą, o ne tik pasirinkti elektrinės galią.
Parama išlieka, tačiau jos sąlygos keičiasi
Gyventojams, planuojantiems atsisakyti neefektyvaus šildymo, aktuali ir valstybės parama. Spalio 1 dieną planuojamas naujas kvietimas tiems, kurie pakeitė neefektyvius biomasę arba iškastinį kurą naudojusius įrenginius. Kompensacija gali siekti iki 50 proc. pagal nustatytus fiksuotus įkainius, o seną katilą keičiant šilumos siurbliu vidutinė išmoka gali sudaryti apie 3,5 tūkst. eurų.
Didelio susidomėjimo sulaukia ir parama saulės elektrinėms. Birželio 9 dieną paskelbus 13 mln. eurų vertės kvietimą, visos lėšos buvo rezervuotos jau pirmąją dieną. Gautos daugiau kaip 11 tūkst. paraiškų.
Šiemet bazinė parama naujai elektrinei siekė apie 170 eurų už 1 kW, o didžiausia remiama galia sumažinta nuo 10 iki 7 kW. Dar vieną kvietimą ketinama paskelbti iki metų pabaigos, tačiau tiksli data ir sąlygos dar nepaskelbtos.
K. Bužinsko vertinimu, parama turėtų būti papildomas postūmis, o ne vienintelė priežastis investuoti. Jei skaičiavimai rodo, kad saulės elektrinė konkrečiam namui yra ekonomiškai pagrįsta, sprendimo nebūtinai verta atidėti laukiant naujo kvietimo.
Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad brangstant energijai svarbu vertinti ne tik investicijos atsipirkimo laiką. Ne mažiau reikšminga tampa galimybė sumažinti namų ūkio priklausomybę nuo energijos kainų svyravimų. Nors jokia technologija namo visiškai neatsieja nuo rinkos ar elektros tinklo, didesnė nuosava energijos gamyba leidžia geriau kontroliuoti būsimas sąskaitas.
