Vienas „Tulpinių“ žmogus prabilo apie gaujos nusikaltimus: kas jam buvo pažadėta mainais į parodymus?

2002 metų kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ archyvuose aprašomas žurnalistinis tyrimas apie Kiesų bylą ir kitų su Panevėžio „tulpiniais“ siejamų nusikaltimų tyrimo užkulisius.

Kovojant su organizuotu nusikalstamumu itin svarbi liudytojų apsauga. Ja rūpinasi slaptas Kriminalinės policijos biuro padalinys, o visa su šia veikla susijusi informacija laikoma valstybės paslaptimi. Todėl visuomenė apie tokį darbą dažniausiai galėjo spręsti tik iš vakarietiškų filmų.

Ar Lietuvoje nusikaltėliams galintys pakenkti liudytojai taip pat operuojami, gauna naujus dokumentus, persikelia į kitą gyvenamąją vietą ar net šalį? Kaip gyvena ir iš ko verčiasi ryšius su kriminaliniu pasauliu nutraukę teisėsaugos pagalbininkai?

Didelis lūžis tiriant Kiesų, jų vairuotojo pagrobimo ir nužudymo bylą įvyko tada, kai parodymus pradėjo duoti vienas Panevėžio „tulpinių“ – Dainius Skačkauskas, pravarde Skačkė. Jo informacija padėjo atskleisti ir kitus gaujos nusikaltimus.

Už grotų pateko net tie „tulpiniai“, kurie apie prieš kelerius metus įvykdytus, tačiau iki tol neištirtus nusikaltimus jau buvo spėję „pamiršti“. Tad kas paskatino gerai informuotą nusikaltėlį prabilti?

Įvykiai klostėsi itin sparčiai: buvo atkasti žiauriai nužudytų mažeikiškių palaikai, iš bevardžių kapų ir betono luitų ištraukti pačių „tulpinių“ kūnai, vienas po kito surasti gaujos nariai, tarp jų ir tie, kurie buvo paskelbę save mirusiais. Tuo pat metu mokesčių policija skelbė atskleidusi milijonines gaujos aferas.

Operatyvininkai ir prokurorai atliko didžiulį darbą, tačiau surinkta informacija ne visada galėjo tapti įrodymais. Kaltę gali nustatyti tik teismas, o jam būtini konkretūs duomenys ir liudytojai. Sunkumų kyla tada, kai informaciją policijai perdavęs žmogus atsisako oficialiai liudyti arba duomenys gaunami ne iš tiesioginio nusikaltimo dalyvio ar liudininko, o per kitus asmenis.

Kai dėl Kiesų ir jų vairuotojo pagrobimo pirmą kartą buvo sulaikytas Algimantas Vertelka, pravarde Pinčia, tyrėjams nepavyko surinkti pakankamai įrodymų kaltinimams pareikšti. Pats A. Vertelka neprisipažino. Tuo metu jam buvo pateikti kaltinimai tik dėl kišenėje rasto labai mažo narkotikų kiekio, tačiau teismas neleido jo ilgai laikyti suimto.

Į laisvę išėjus A. Vertelkai, tyrėjai prarado svarbų kozirį. Jiems beliko tęsti operatyvinį darbą ir laukti, kol atsiras reikšmingas liudytojas. „Akistatos“ duomenimis, būtent tuo metu su teisėsauga pradėjo bendradarbiauti D. Skačkauskas.

Laikraščio slaptas šaltinis teigė, kad už bendradarbiavimą D. Skačkauskui buvo pažadėta laisvė. Informatoriaus teigimu, vieną iš „Tulpinių“ gaujos narių, Saulių Bitę, nužudė būtent Skačkė.

Jeigu D. Skačkauskas būtų buvęs nuteistas už šį nusikaltimą, jam būtų grėsę ilgi metai kalėjime. Todėl, pasak šaltinio, jis sutiko liudyti mainais į laisvę.

Paklaustas, kaip tai įmanoma, jei Baudžiamasis kodeksas nenumato, kad žmogžudystę įvykdęs svarbus liudytojas gali būti atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės, informatorius teigė, jog kai kuriems suimtiems „tulpiniams“ daromas spaudimas. Esą teisme jie turėtų liudyti, kad S. Bitę nušovė jau miręs R. Čeponis, kuris buvo S. Bitės svainis ir per nusikaltėlių sulaikymo operaciją Pušalote buvo nušautas pernykštį pavasarį.

Šios informacijos kategoriškai nepaneigė Kriminalinės policijos komisaras, generalinio komisaro pavaduotojas V. Telyčėnas. Jis pabrėžė, kad policija dirbo ir iki D. Skačkausko parodymų, ir po jų, o su teisėsauga bendradarbiauja ne vienas žmogus.

Į klausimą, ar Skačkės parodymai galėjo tapti pirmuoju impulsu, paskatinusiu kitus prabilti, pareigūnas atsakė, kad tarp nusikaltėlių tokia versija iš tiesų sklando. Tačiau, jo teigimu, kai vienas galimas kaltininkas yra miręs, kaltę jam suversti lengva. V. Telyčėnas taip pat patvirtino, kad Kiesų byloje D. Skačkauskui kaltinimai nepareikšti.

Kaip Lietuvoje saugomi svarbūs liudytojai

Liudytojų apsaugos klausimai visuomenei buvo beveik nežinomi. Neaišku, kokias garantijas gauna su teisėsauga bendradarbiaujantis žmogus, kaip atlyginama už jo pagalbą ir ar saugūs lieka jo artimieji.

Ypač svarbių liudytojų apsauga rūpinasi specialus Policijos departamento Kriminalinės policijos biuro padalinys. Jo pavadinimas žiniasklaidai nebuvo atskleistas. Į šią slaptą struktūrą atrenkami patikimi, stabilios psichikos ir tvirtus šeimos ryšius turintys pareigūnai. Į neviešas komandiruotes Lietuvoje ar užsienyje jie gali išvykti savaitėms arba mėnesiams.

„Akistatos“ pašnekovas, įvardytas ponu Juozu, aiškino, kad tokio darbo neįmanoma patikėti žmogui, kurio šeimoje trūksta pasitikėjimo. Ilgai nesulaukusi vyro skambučio ar žinios, jo žmona galėtų pradėti reikalauti skyrybų ir taip atskleisti pareigūno veiklą.

Pasak pono Juozo, Lietuvoje liudytojų apsaugos programa buvo parengta 1993 metais, tačiau jos įgyvendinimas neprasidėjo, o 1995 metais programa nustojo galioti. Ji buvo gera, tačiau jai vykdyti nebuvo skirta lėšų. Tuo metu buvo aišku, kad be liudytojų apsaugos kovoti su organizuotu nusikalstamumu neįmanoma, tačiau niekas negalėjo suskaičiuoti, kiek potencialių liudytojų buvo prarasta ir kiek bylų dėl to liko neištirta.

Svarbiems liudytojams apsauga anksčiau būdavo skiriama, o šias funkcijas vykdė Vadovybės apsaugos departamentas. Vis dėlto nebuvo aišku, kiek laiko žmogus bus saugomas ir kas jo laukia vėliau.

1996 metų vasario 13 dieną priimtas specialus įstatymas – Įstatymas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio. Juo ir vadovaujamasi.

2000 metais su liudytojų apsauga susijusi veikla buvo finansuojama iš Vyriausybės rezervinio fondo. Tai reiškė, kad darbus reikėjo atlikti iš karto, o pinigai pasiekdavo po trijų ar keturių mėnesių. 2001 metais Kriminalinės policijos biuro struktūrai skirtas įprastas planinis finansavimas, tačiau tuo metu buvo girdėti, kad šiems metams lėšų gali būti skirta ketvirtadaliu mažiau.

Pašnekovas teigė, kad policija su liudytoju sudaro sutartį, kurioje numatomi abiejų šalių įsipareigojimai. Standartinių situacijų nebūna, todėl kiekvienas susitarimas yra individualus. Konkrečiai apie tai, ar D. Skačkauskui taikomos apsaugos priemonės, jis kalbėti nenorėjo.

Nauji dokumentai, darbas ir gyvenimas kitoje šalyje

Kasmet Lietuvoje pritaikoma dešimtys liudytojų apsaugos priemonių. Jos gali apimti anketinių duomenų ar šalies pakeitimą, darbo suradimą liudytojui ir jo šeimos nariams, taip pat individualią apsaugą. Brangiausia priemonė – žmogaus perkėlimas į kitą valstybę. Tokiais atvejais bendradarbiaujama su kitų šalių pareigūnais: Lietuva priima užsienietį, o kita valstybė – Lietuvos liudytoją.

Plastinės operacijos Lietuvos liudytojams nebuvo taikytos. Pašnekovas teigė, kad tokia priemonė nepasiteisina: per visą pasaulinę baudžiamojo proceso dalyvių apsaugos istoriją plastinė operacija panaudota tik kartą ir nesėkmingai. Esą svarbiausia pakeisti žmogaus elgesį ir požiūrį, o ne vien jo veidą.

Liudytojų apsaugos sistemoje dirbantys pareigūnai turi gebėti bendrauti su įvairios praeities žmonėmis, tarp jų – ir iš užsienio atvykusiais samdomais žudikais. Todėl atrenkami asmenys, neturintys išankstinio neigiamo požiūrio į nusikaltėlius ir tikintys, kad saugomas žmogus gali pasikeisti.

Pašnekovas teigė, kad Lietuvoje jau buvo atvejų, kai ypač nusipelniusiems liudytojams net ir paskirta laisvės atėmimo bausmė nesutrukdė vėliau išeiti į laisvę. Net nuteistas iki gyvos galvos žmogus maždaug po trejų metų gali kreiptis į prezidentą malonės, į ką, pasak jo, atsižvelgiama. Svarbūs liudytojai saugomi ir įkalinimo vietose, ir iš jų išėję.

Vis dėlto kartais pareigūnai gali pažadėti daugiau, nei vėliau įstengia užtikrinti. Pavyzdžiui, tardytojas gali žadėti gyvenimą Amerikoje, tačiau paaiškėja, kad už apsaugą atsakinga struktūra finansiškai nepajėgi to įgyvendinti. Todėl esą turi būti žadami tik realūs dalykai, o susitarimai įforminami sutartimis.

Liudytojų apsaugai reikėjo vis daugiau lėšų. Ypatingą nerimą kėlė prekyba žmonėmis, o ateityje apsaugos priemonių galėjo prireikti ir kovojant su tarptautiniu terorizmu.

Kriminalinės policijos biuras taip pat tikėjosi vienos užsienio valstybės paramos – specialios garso ir vaizdo tilto įrangos. Ji būtų leidusi nuotoliniu būdu palaikyti ryšį su užsienio kolegomis ir toli esančiais liudytojais, gauti duomenis bei parodymus. Tai būtų buvę saugiau ir pigiau nei saugomus žmones vežti iš užsienio.

Liudytojų saugumas ir gyvenimas už namų ribų

Į klausimą apie gandus, esą pagal D. Skačkausko parodymus dėl 1997 metais įvykdyto ginkluoto plėšimo suimtas B. S. grasino išdavikui, pašnekovas atsakė, kad žmogaus negalima saugoti prieš jo valią. Tačiau brolių Čiapų atvejis buvo kitoks: jie tebebuvo reikalingi Lietuvoje, nes liudijo įvairiose bylose ir buvo susiję maždaug su šimtu nusikalstamos veikos epizodų.

Konkrečių detalių pašnekovas neatskleidė, tačiau tikino, kad nei broliai Čiapai, nei kiti su policija bendradarbiaujantys liudytojai dėl savo sprendimo nesigailės, o jų saugumas bus garantuotas.

Saugomi žmonės ne visada laikomi namuose. Ten jų judėjimo laisvė būtų itin apribota, be to, išliktų grėsmė aplinkiniams. Todėl pasirenkamos teritorijos, kuriose galima užtikrinti didesnį saugumą ir mažiau varžyti liudytojo judėjimą. „Akistata“ buvo girdėjusi, kad broliai Čiapai viename poligonų galėdavo net žvejoti, nors paprasti kariai nežinojo, kas jie tokie ir kodėl ten gyvena.

Lietuva liudytojų apsaugos srityje, pasak pono Juozo, neatsiliko nuo Vakarų valstybių. Į Lietuvos specialistus dėl patarimų ir konsultacijų kreipėsi Ukraina, Baltarusija ir kitos šalys. Patirtis buvo kaupiama bendradarbiaujant su Europos Sąjungos valstybėmis ir mokantis iš savų klaidų.

Vienas tokių kuriozų nutiko tada, kai tardytojai paprašė liudytojui pakeisti vardą, pavardę, amžių ir pasą dar nebaigus bylos. Po kelių savaičių tie patys pareigūnai atvyko prašyti „naująjį Petraitį“ vėl paversti „senuoju Jonaičiu“, nes teismas atsisakė „naujojo Petraičio“ pripažinti liudytoju. Po šio atvejo anketinių duomenų keisti taip skubiai nebebuvo linkstama.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *