Ekonomistai prognozuoja, kad šį sezoną butų šildymas gali kainuoti 20–30 proc. daugiau. Vis dėlto daliai daugiabučių gyventojų ši našta bus mažesnė – jų namuose įrengti modernizuoti šilumos punktai ir išmaniai valdomos šildymo sistemos.
Mažesnes sąskaitas gali pajusti ne tik renovuotų namų gyventojai ar šildymo kompensacijas gaunantys žmonės. Nemažai priklauso ir nuo to, kaip efektyviai pastate panaudojama tiekiama šiluma.
Sąskaitą lemia ne vien šilumos kaina
Galutinei mokėjimo sumai įtakos turi šilumos kaina ir lauko temperatūra, tačiau svarbu ir tai, kiek šilumos realiai sunaudoja pats pastatas. Siekiant išvengti bereikalingo vartojimo, seni šilumos punktai keičiami automatizuotais, o esant techninėms galimybėms jų veikimas kontroliuojamas nuotoliniu būdu.
„Mano BŪSTO“ produkto vadovas Robertas Jasmontas teigia, kad gyventojai dažniausiai atkreipia dėmesį į sąskaitoje matomą šilumos kainą. Jos reguliuoti jie negali, tačiau gali būti siekiama, kad pastatas šilumos nešvaistytų. Anot jo, būtent modernus šilumos punktas ir pažangus jo valdymas gali duoti apčiuopiamą rezultatą.
Pagal modernizavimą pirmauja Vilnius
Bendrovės prižiūrimuose daugiabučiuose jau atnaujinta didžioji dalis šilumos punktų. Vilniuje modernizuota 99 proc. jų, Klaipėdoje ir Vakarų regione – 80 proc., Kaune – 77 proc., o Šiaulių ir Radviliškio regione – 85 proc. namų.
R. Jasmonto teigimu, modernizuoti ir tiksliai reguliuojami šilumos punktai vidutiniškai leidžia sutaupyti iki 15 proc. šilumos. Kai kuriuose daugiabučiuose sąnaudas pavyksta sumažinti dar labiau – 20–30 proc. Toks pokytis jau pastebimas gyventojų sąskaitose.
Nuotolinis valdymas leidžia reaguoti iš karto
Dar daugiau galimybių sutaupyti atsiranda automatizuotą šilumos punktą prijungus prie nuotolinio valdymo sistemos. Tuomet realiuoju laiku galima stebėti temperatūrą, įrangos parametrus ir jų pokyčius. Pastebėjus nuokrypius, nustatymai koreguojami nelaukiant, kol problema taps juntama namo gyventojams.
Šiuo metu nuotolinio šilumos punktų valdymo sprendimais naudojasi 56 proc. bendrovės klientų. Šis rodiklis kasmet didėja, o labiausiai tokios technologijos paplitusios Vilniuje – beveik 90 proc. bendrovės prižiūrimų šilumos punktų čia jau valdomi išmaniai.
Kituose didmiesčiuose rodikliai taip pat reikšmingi: Klaipėdoje ir Vakarų regione nuotolinis valdymas įrengtas 51 proc., Kaune – 53 proc. bendrovės prižiūrimų daugiabučių.
R. Jasmontas sako, kad nuotolinis valdymas iš esmės pakeičia šilumos sistemų priežiūrą. Užuot laukus gyventojų pranešimų apie problemą, sistemos veikimas nuolat vertinamas pagal faktinius duomenis, todėl į pasikeitusias sąlygas galima sureaguoti nedelsiant.
Didžiausią efektą parodė Kauno daugiabutis
Modernizuotų ir tiksliai valdomų sistemų naudą iliustruoja praėjusio šildymo sezono duomenys. Geriausias rezultatas užfiksuotas Kaune, Naujakurių g. 84 esančiame name. Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, šilumos suvartojimas čia sumažėjo 31,5 proc., o gyventojai per sezoną sutaupė 5817 eurų.
Vilniuje esančiame Šviesos g. 6 daugiabutyje suvartojimas sumažėjo 30,15 proc., o sutaupyta 1774 eurai. Kauno Pramonės pr. 85 name šilumos suvartojimas krito 29,2 proc., o bendra gyventojų sutaupyta suma sudarė 7666 eurus.
