Lietuva imasi neįprasto smūgio rusiškų grūdų tranzitui: kroviniai Klaipėdoje gali įstrigti mėnesiams

Rusiški ir baltarusiški grūdai tranzitu tebekeliauja per Lietuvą, tačiau nuo lapkričio vidurio šalis ketina tikrinti kiekvieną tokį krovinį. Bus aiškinamasi, ar tarp jų nėra iš okupuotų Ukrainos teritorijų atgabentų grūdų. Tyrimai gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, todėl, Lietuvos krovikų vertinimu, Rusijai gali tekti ieškoti kitų uostų.

Įtariama, kad okupuotose Ukrainos teritorijose išauginti grūdai gali būti maišomi su rusiška produkcija, kuri per Europą, taip pat ir Lietuvą, keliauja į užsienį. Dėl to nuo lapkričio vidurio bus tikrinami visi į Klaipėdos jūrų uostą atkeliaujantys rusiški ir baltarusiški grūdų kroviniai.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad tikrinimo metu grūdai negalės išplaukti iš Klaipėdos uosto. Pasak jo, tai esminis pokytis, nes kroviniai bus sulaikomi Lietuvoje, kol bus atlikti tyrimai.

Eksportas per Klaipėdą gali tapti nepatrauklus

Laboratoriniai tyrimai gali užsitęsti kelias savaites ar net mėnesius, nes Lietuvoje nėra laboratorijų, galinčių nustatyti, ar tarp rusiškų grūdų nėra ukrainietiškų iš okupuotų teritorijų.

K. Mažeikos teigimu, dėl tokios tvarkos atsirandantis laikas ir papildomos išlaidos turėtų tapti pagrindine priežastimi, dėl kurios agresorėms kaimynėms būtų sunkiau naudotis Lietuvos uostais.

Šį sprendimą palankiai vertina Lietuvos grūdų augintojai. Jie tikisi, kad sumažėjus rusiškų krovinių srautui nebus užimama infrastruktūra ir Lietuvos ūkininkai galės savo produkciją parduoti palankesne kaina.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas aiškino, kad padedant eksportuoti vadinamuosius kruvinus grūdus jie užima dalį infrastruktūros, todėl vietos ūkininkams tampa sunkiau laiku išvežti savo produkciją.

K. Mažeika nurodė, kad Lietuvos krovos bendrovėms gabenti grūdus iš agresorių šalių finansiškai naudinga, nes už tokius krovinius mokami didesni įkainiai. Ministras taip pat sakė, kad verslas teisinėmis priemonėmis bandė sutrukdyti šio proceso keitimui, todėl sprendimas užtruko.

Už laboratorinius tyrimus ir kitas su jais susijusias išlaidas turėtų mokėti tas pardavėjas, kuris grūdus gabena per Lietuvos jūrų uostą. Vis dėlto krovos bendrovės prognozuoja, kad prekybininkai šių išlaidų neprisiims ir savo krovinius nukreips kitur.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Laimonas Rimkus teigė, kad dalis prekybininkų jau perorientavo srautus į Latvijos uostus, kuriuose tokių reikalavimų ir ribojimų nėra. Jo vertinimu, taip gali būti pasielgta ir šiuo atveju.

Latvijoje rusiškų grūdų eksportas per metus patrigubėjo

Latvija šiemet iš Rusijos eksportavo tris kartus daugiau grūdų nei pernai.

K. Mažeika apgailestavo, kad Latvija šiuo klausimu nesiima veiksmų. Jis teigė, jog Lietuva, gavusi Vyriausybės patvirtinimą, ketina kuo greičiau susitikti su Latvijos ir Estijos atstovais bei pasiūlyti jiems savo paslaugas.

Daugiau kaip 90 proc. rusiškų grūdų anksčiau būdavo išvežama per Juodosios jūros uostus. Tačiau po Ukrainos smūgių laivams ir uostų infrastruktūrai Rusija ieško kitų eksporto kelių. Dabar net du trečdaliai jos grūdų gabenama per Baltijos jūros uostus.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas perspėjo, kad be bendro Europos Sąjungos sprendimo tranzitas tiesiog persikels į Latviją ar kitas valstybes, jei jo nebus per Lietuvą.

Tokiu atveju dalis rusiškų grūdų gali patekti ir į pačią Europos Sąjungos rinką. Ž. Mauricas tai vadino didžiausią nerimą keliančiu reiškiniu. Kol kas, pasak jo, nėra duomenų apie tokio „nubyrėjimo“ mastą, tačiau jau esama požymių, kad jis vyksta.

Pigūs rusiški grūdai gali iškreipti Europos vidaus rinką. Vis dėlto ekonomistas abejojo, ar Europa uždraus jų tranzitą, nes pagrindinės Rusijos grūdų pirkėjos yra ne Europos valstybės, o Artimųjų Rytų šalys, Turkija ir Afrika. Šiuose regionuose rusiškų grūdų atsisakymas galėtų sukelti didelių iššūkių aprūpinant gyventojus maistu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *