Lapkričio 3-iąją Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) garbūs svečiai sveikino dvi kadencijas Lietuvos prezidento pareigas ėjusį Valdą Adamkų su 100-uoju jubiliejumi. Iškilmingo vakaro atgarsiai netyla iki šiol, o renginiui buvo parinkta ypatinga, solidi ir tauri muzikinė programa.
Kaip buvo kuriama prezidento gimtadienio šventės atmosfera ir kaip į ją reagavo pats V. Adamkus, naujienų portalo tv3.lt skaitytojams papasakojo vienas žymiausių Lietuvos operos solistų Edgaras Montvidas, prisidėjęs prie muzikinės programos rengimo.
Renginio planai gimė dar balandį
E. Montvidas pirmiausia padėkojo Edmundui Jakilaičiui, pakvietusiam jį prisidėti prie istorinio renginio. Pasak solisto, pirmasis komandos susitikimas įvyko balandį – tuomet dar tik buvo dėliojami vakaro kontūrai ir aptariamos pagrindinės idėjos.
Per susitikimą buvo padaryta ir fotografija, kurioje E. Montvidas kalbasi su organizatoriais. Jis pabrėžė, kad tokio masto renginiams pasirengti paprastai neužtenka vieno ar dviejų mėnesių.
Organizatoriams teko pakviesti svečius, rasti tinkamas erdves, suderinti LNOBT ir rengėjams priimtiniausią sprendimą bei pasirinkti datą, sutampančią su prezidento gimtadieniu. Prie to prisidėjo vaizdo pasakojimai apie V. Adamkaus gyvenimą, solistų paieška ir kiti organizaciniai darbai.
E. Montvido teigimu, laiko pasiruošimui visada norisi turėti daugiau, nes tokie renginiai turėtų būti planuojami iš anksto – jų metu gali kilti įvairių nenumatytų situacijų.
Programoje – prezidento gyvenimo momentams parinkti kūriniai
Jubiliejinis vakaras buvo sudėliotas iš svarbių V. Adamkaus gyvenimo etapų, kuriems reikėjo tinkamo muzikinio akcento. Iš viso buvo maždaug devyni įrašai, o kiekvienam jų parinktos atskiros kompozicijos.
Prezidento jaunystę ir svajones simbolizavo Juozo Naujalio kūrinys „Svajonė“. Muzikos reikėjo ir pasakojant apie V. Adamkaus atvykimą į Jungtines Valstijas, profesinės karjeros pradžią bei Lietuvos įstojimą į Europos Sąjungą.
Pasak E. Montvido, svarbu buvo ne tik parinkti atskirus kūrinius, bet ir įvertinti, kaip jie skambės bendrame vakaro kontekste. Daug dėmesio skirta finalui ir visos programos struktūrai.
Rengėjai nesiekė sukurti trijų valandų trukmės vakaro, užpildyto nesibaigiančiomis patoso ir ditirambų kupinomis kalbomis. Norėta, kad renginys būtų taurus, jaukus, kompaktiškas, sujungtų prisiminimus ir muziką, o jo nuotaika būtų kartu šilta bei iškilminga.
Adamkų meilės istoriją lydėjo „Madam Butterfly“
V. Adamkaus ir jo žmonos Almos Adamkienės istorijai pasirinkti kūrinį, pasak E. Montvido, nebuvo sudėtinga, nes operos dažnai pasakoja apie meilę. Šiai jautriai vakaro daliai nuskambėjo Suzuki ir Butterfly gėlių duetas iš operos „Madam Butterfly“ – scena, kurioje Madam Butterfly laukia sugrįžtančio mylimojo.
Solistas šį pasirinkimą vadino simbolišku. Simbolika turėjo įtakos ir kitiems programos sprendimams. Lietuvos įstojimui į Europos Sąjungą skirta Liudviko van Bethoveno „Odės džiaugsmui“ ištrauka, tapusi ir Europos Sąjungos himnu.
V. Adamkaus pasitraukimą į Vakarus 1949 metais ir Tėvynės ilgesį, E. Montvido teigimu, prasmingai susiejo ištrauka iš operos „Lietuviai“.
Rinkdamas muziką solistas stengėsi išvengti pernelyg didelio sentimentalumo. Jo tikslas buvo, kad kūriniai nebūtų pernelyg liūdni, tačiau išliktų taurūs ir atitiktų iškilmingo vakaro formatą.

