Lietuva ir Kinija ieško kelio iš aklavietės: Budrys atskleidė, kokios sąlygos svarstomos

Ketvirtadienį Užsienio reikalų ministerijoje vykusiame Lietuvos ir Kinijos delegacijų susitikime kalbėta apie galimybes taisyti dvišalius santykius. Vis dėlto užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad konkrečių sprendimų kol kas nėra.

Ministro teigimu, šis susitikimas išsiskyrė tuo, kad apie jį buvo paskelbta viešai. Apie pokalbį K. Budrys kalbėjo LRT televizijoje.

Abi pusės pristatė savo pozicijas

Susitikimo metu buvo nagrinėjamos sąlygos, kuriomis būtų galima iš naujo gerinti Lietuvos ir Kinijos santykius. K. Budrio teigimu, svarstyti įvairūs galimi scenarijai, jų privalumai ir trūkumai, tačiau jis kol kas negalintis nei patvirtinti, nei paneigti konkrečių variantų.

Ministras neatsakė, ar viena iš Kinijos reikalaujamų sąlygų yra Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimo pakeitimas. Jis nurodė, kad Kinijos atstovai pristatė savo požiūrį į 2021 m. įvykius ir galimus tolesnių santykių scenarijus.

K. Budrys pabrėžė, kad susitikimas nebuvo vienpusis – esą abi šalys teikė savo pozicijas ir reikalavimus. Lietuva Kinijai išsakė priekaištus dėl Lietuvos interesų pažeidimų, tarptautinių konvencijų ir laisvosios prekybos taisyklių nesilaikymo.

Ministras taip pat teigė, kad per pastaruosius penkerius metus Kinijos keliamos grėsmės Lietuvai padidėjo. Jis jas siejo su ekonominiu ir politiniu saugumu, priklausomybėmis bei karine saugumo sritimi.

Diplomatinių ryšių atsisakyti neketinama

K. Budrys pripažino, kad diplomatinės atstovybės gali būti pasitelkiamos kaip priedanga žvalgybinei veiklai. Tačiau, jo teigimu, kylančias rizikas būtina valdyti, o ne dėl jų vengti diplomatinių santykių.

Paklaustas apie prezidento Gitano Nausėdos ir premjero Mindaugo Sinkevičiaus lūkesčius iki metų pabaigos normalizuoti santykius su Kinija, ministras sakė neturintis tokio konkretaus įsipareigojimo.

Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuvos santykių su Kinija ir Taivanu klausimas nėra pagrindinis šalies užsienio politikos prioritetas.

Lietuvos ir Kinijos santykiai smarkiai pablogėjo po to, kai 2021 m. pabaigoje Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė. Pekinas Taivaną laiko Kinijos provincija ir teigia, kad jis neturi teisės steigti atstovybių valstybėse, palaikančiose oficialius santykius su Kinija. Po Lietuvos sprendimo Pekinas šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.

Dabartiniame Vyriausybės programos projekte numatyta iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks egzistuoja kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, normalizuoti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *