Pacientams tenka rinktis tarp ligoninės ir namų: viena paslauga kainuoja tūkstančius eurų per mėnesį

Dėl nepakankamo medicininės mitybos finansavimo dalis sunkiai sergančių Lietuvos pacientų negali išvykti iš ligoninės į namus, nors jų sveikatos būklė tai leistų, teigia sveikatos priežiūros specialistai.

Ypač sudėtinga užtikrinti parenterinę mitybą – maistinių medžiagų tiekimą tiesiai į veną. Onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms tokia pagalba namuose paprastai nėra kompensuojama.

„Kauno hospiso namų“ direktorė Kristina Krasko pasakojo, kad per pastaruosius tris mėnesius organizacija susidūrė su trimis pacientais, kurie norėjo paskutines gyvenimo dienas praleisti namuose, tačiau dėl medicininės mitybos kainos šio noro įgyvendinti nepavyko.

Visi šie pacientai mirė ligoninėse, nes neturėjo realios galimybės rinktis. Pasak K. Krasko, hospiso darbuotojai gali atvykti į žmonių namus ir pasirūpinti jų aplinka, tačiau šiuo atveju kliūtimi tapo ne jų darbas, o pacientams per didelė finansinė našta.

Parenterinė mityba namuose žmogui kainuotų apie 100 eurų per parą, arba maždaug 3 tūkst. eurų per mėnesį. Į šią sumą įskaičiuojama medicininė įranga, reikalingos priemonės ir specialistų pagalba.

K. Krasko pabrėžė, kad tai nėra prabangos prekė ar paciento pageidavimas – tai būtina pagalba, leidžianti žmogui būti namuose. Jos teigimu, tinkamas paslaugų finansavimas pagerintų pacientų gyvenimo kokybę ir kartu sumažintų ligoninių apkrovą.

Suaugusiesiems pagalbą gauti sunkiau

Gydytojos dietologės Justės Parnarauskienės duomenimis, šiuo metu Lietuvoje parenterinė mityba namuose taikoma 12 pacientų: šešiems suaugusiesiems ir šešiems vaikams.

Enterinė mityba, kai specialūs mišiniai patenka į virškinamąjį traktą, namuose skiriama maždaug 420 pacientų. Iš jų 300 yra suaugusieji, o 120 – vaikai.

Specialistė aiškino, kad vaikams parenterinę mitybą namuose užtikrinti paprasčiau, o suaugusiųjų galimybės priklauso ir nuo ligos pobūdžio. Šiuo metu suaugusiesiems tokia pagalba dažniausiai siejama su neonkologinėmis ligomis. Onkologiniams pacientams ji neprieinama taip pat lengvai.

J. Parnarauskienė nurodė, kad kitose Europos šalyse, tarp jų Vokietijoje, parenterinė mityba namuose taikoma ir nemažai daliai onkologinėmis ligomis sergančių žmonių.

Lietuvoje medicininės mitybos skyrimo tvarka tebėra sudėtinga, todėl gydymas kai kuriais atvejais pradedamas per vėlai. Gydytojos teigimu, pacientai dažnai vengia įvairių vamzdelių, o sprendimai atidedami iki paskutinės minutės, kai žmogus jau būna labai nusilpęs ir kyla daugiau komplikacijų.

Mitybos nepakankamumas blogina pacientų būklę, apsunkina reabilitaciją, lėtina žaizdų gijimą ir didina gydymo išlaidas.

Nuo 2025 metų Lietuvoje visiškai kompensuojama bazinė enterinės mitybos mišinių kaina. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vien šios priemonės neužtenka, kad visiems pacientams būtų užtikrintas nepertraukiamas gydymas.

Naujos tvarkos laukiama iki 2027 metų liepos

Lietuvos parenterinės ir enterinės mitybos draugijos prezidentas Andrius Klimašauskas teigė, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje rengiama nauja klinikinės mitybos teikimo tvarka. Ją planuojama parengti iki 2027 metų liepos.

Numatoma, kad naujasis reguliavimas supaprastins medicininės mitybos skyrimą ir aiškiau apibrėš paslaugų teikimą bei priežiūrą. Tačiau, A. Klimašausko teigimu, vien naujos tvarkos nepakaks – finansavimo problemoms reikės atskirų sprendimų. Jis perspėjo, kad tikėtis, jog iki liepos mėnesio viskas bus išspręsta, būtų naivu.

Vienas pagrindinių siekių – pakeisti parenterinės mitybos namuose skyrimo tvarką, kad ši pagalba būtų prieinama ne tik onkologinėmis, bet ir kitomis ligomis sergantiems pacientams.

Taip pat norima numatyti atskirą enterinės mitybos finansavimą ligoninėse ir suteikti galimybę derinti skirtingus medicininės mitybos būdus.

J. Parnarauskienė siūlo daugiau dėmesio skirti ir dietistų paslaugoms. Šiuo metu jų konsultacijos nėra apmokamos valstybės lėšomis, nors dietistų Lietuvos sveikatos priežiūros komandose trūksta.

Finansavus šias konsultacijas, dietistai galėtų dirbti šeimos gydytojų komandose, ambulatorinėse gydymo įstaigose ir ligoninėse. Tai padėtų anksčiau ir dažniau nustatyti mitybos nepakankamumą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *