Kultūros ministras Lukas Alsys skeptiškai vertina leidyklos „Obuolys“ planus artimiausiu metu išleisti nacistinės Vokietijos diktatoriaus Adolfo Hitlerio knygą „Mein Kampf“ („Mano kova“).
Ministras BNS ketvirtadienį teigė, kad, jo asmenine nuomone, šiuo metu Lietuvoje nebūtų tinkamas metas leisti tokį kontroversišką kūrinį, net jei jis pateikiamas su kritiniais komentarais. Vis dėlto, kadangi leidimas rengiamas su papildomais paaiškinimais, L. Alsys mano, jog pasirodžius knygai ją turėtų įvertinti mokslo bendruomenė. Ji galėtų nustatyti, ar komentarai ir greta pateikiamos įžvalgos atitinka šiandienos istorinį kontekstą bei dabartinį praeities įvykių vertinimą.
Leidėjai tikina siekiantys išsaugoti nukentėjusiųjų atminimą
BNS šią savaitę kelis kartus mėgino susisiekti su leidykla „Obuolys“, tačiau atsakymo į užklausas negavo.
Ketvirtadienį išplatintame leidyklos pranešime nurodoma, kad 800 puslapių knyga bus išleista su daugiau kaip 1,5 tūkst. išnašų, komentarų ir paaiškinimų. Juos parengė lenkų istorikas Eugeniuszas Cezary Krolis (Eugeniušas Cezaris Krulis), o leidinio įžangą parašė laikinasis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas Arūnas Bubnys.
„Obuolys“ skelbia, kad knyga turėtų pasirodyti šių metų gruodžio pabaigoje. Leidykla ją pristato kaip leidinį, skirtą nusikalstamo režimo aukų atminimui ir pamoką ateities kartoms.
Leidėjų teigimu, „Mein Kampf“ tekstas jau ilgą laiką prieinamas internete, senuose vertimuose ir leidimuose, kuriuose nėra kritinio istorinio konteksto. Todėl, jų manymu, svarbiausia ne vien tai, ar tekstą galima perskaityti, bet ir tai, ar skaitytojui pateikiama tik propaganda, ar kartu suteikiamos priemonės ją suprasti bei įvertinti kritiškai.
Anot leidyklos, kritinis leidimas leidžia geriau atpažinti propagandos veikimo principus: sąmokslo teorijas, kolektyvinės kaltės priskyrimą, priešo įvaizdžio konstravimą ir sudėtingų visuomenės problemų aiškinimą vienu tariamu kaltininku.
Pirmąjį „Mein Kampf“ tomą A. Hitleris parašė Landsbergo kalėjime, kur buvo įkalintas po 1923 metais nesėkmingai surengto Miuncheno pučo. Pirmasis tomas išleistas 1925 metais, antrasis – 1926-aisiais.
Knygoje išdėstytos idėjos vėliau tapo nacistinės Vokietijos politikos pagrindu. Tarp jų buvo rasinės hierarchijos ir antisemitizmo nuostatos, demokratijos naikinimas, vieno neklystančio vado principas, teritorinė ekspansija bei „gyvenamosios erdvės“ Rytų Europoje siekis.
Ministras: leidinys turi būti vertinamas kritiškai
L. Alsys pabrėžė, kad kritinės įžvalgos gali būti reikšmingos istorijos mokslui, tačiau kartu būtina nepamiršti, jog tai yra nacistinio režimo tekstas.
Jo teigimu, toks leidinys yra ir mokslo, ir istorijos objektas, reikalaujantis naujo bei kritiško vertinimo. Ministras palygino šį požiūrį su Lietuvoje taikomu sovietiniu laikotarpiu išleistų knygų ir meno kūrinių vertinimu – jie taip pat nagrinėjami kritiškai.
Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnis draudžia nacistinės simbolikos platinimą ir demonstravimą. Už tokį pažeidimą gali būti skiriama iki 700 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams – iki 1,2 tūkst. eurų.
Tačiau Lietuvos policijos departamento Komunikacijos skyrius BNS paaiškino, kad teisės aktuose numatyta išimtis. Atsakomybė netaikoma, kai nacistiniai simboliai platinami muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ar dabarties įvykius, totalitarinius ar autoritarinius režimus, taip pat švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais.
Vadinasi, ši išimtis taikoma ir A. Hitlerio knygos leidimui.

