Sprendžiant, kaip Šiaulių oro uoste suderinti civilinę ir karinę veiklą, laukiama NATO partnerių vertinimo. Pasak premjero Mindaugo Sinkevičiaus, būtina išsiaiškinti, ar verslo plėtra nekeltų grėsmės kariniams poreikiams ir oro gynybos misijai. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas neatmeta, kad ateityje verslui gali tekti persikelti į kitus oro uostus.
Ketvirtadienį Seime vykusioje Vyriausybės valandoje M. Sinkevičius teigė palaikantis galimybę civilinei ir karinei veiklai egzistuoti kaimynystėje ar bendroje teritorijoje. Jo teigimu, svarbu plėtoti tiek karinį pajėgumą, tiek civilinius verslo interesus, susijusius su investicijomis ir darbo vietomis.
Vis dėlto premjeras pabrėžė, kad pirmiausia reikia įvertinti, ar toks veiklų derinimas nesukeltų rizikos kariniams planams.
M. Sinkevičius nurodė kol kas neturintis galutinio atsakymo, ar Šiauliuose būtų galima plėsti MRO – orlaivių techninės priežiūros ir remonto – veiklą nepakenkiant NATO karinės gynybos misijai bei planams Šiaulių karinėje oro bazėje. Jis teigė pavedęs krašto apsaugos ministrui, bendradarbiaujant su NATO partneriais, objektyviai įvertinti padėtį. Gavus išvadą bus sprendžiama, kokių veiksmų imtis toliau.
R. Kaunas pažymėjo, kad Šiaulių oro uostas yra vienintelis Lietuvos karinis oro uostas, todėl jo modernizavimas pirmiausia pritaikomas kariuomenės reikmėms. Šiuo metu numatyta apie 100 mln. eurų investicijų, prie kurių prisideda ir NATO.
Ministro teigimu, oro uostui tapus dvigubos paskirties, NATO investicijų dalis mažėtų, todėl papildomai finansuoti infrastruktūrą turėtų valstybė arba verslas. Kalbama apie dešimtis ar net šimtus milijonų eurų.
R. Kaunas taip pat pabrėžė, kad siekiama išlaikyti NATO naikintuvus Šiauliuose, kai oro policijos misiją pakeis oro gynybos misija. Anot jo, dedamos pastangos, kad Aljanso orlaiviai nebūtų perkelti, pavyzdžiui, į Latviją.
Verslui Šiaulių oro uoste jau numatytas pereinamasis laikotarpis – veikla čia galėtų būti vykdoma iki 2028–2029 metų. Lietuvos kariuomenė taip pat sutinka išpirkti esamą verslo infrastruktūrą.
Ministras neatmetė galimybės ieškoti būdų padėti įmonėms persikelti į kitus oro uostus, taikant mokestines paskatas ar sprendžiant infrastruktūros klausimus. Jo teigimu, sprendimą būtina priimti dabar, kad verslas galėtų planuoti veiklą ir po kelerių metų nebūtų priverstas stabdyti investicijų.
R. Kaunas įspėjo ir apie galimus veiklos sutrikimus modernizuojant oro uostą, kai dėl darbų būtų naudojamas tik vienas kilimo ir tūpimo takas. Tokiu atveju galėtų nukentėti NATO naikintuvų operacijos.
Šiaulių oro uoste šiuo metu veikia karinė ir civilinė aviacija. Krašto apsaugos ministerija yra pranešusi, kad po 2027 metų kovo neketina pratęsti civilinės aviacijos keleivių terminalo pastato nuomos sutarties, nes pastatas reikalingas kariuomenei ir NATO sąjungininkams. Netekęs terminalo oro uostas galėtų prarasti tarptautinį statusą.
Šiaulių savivaldybė siūlė oro uostą integruoti į Lietuvos oro uostų tinklą ir vystyti jį kaip krovinių bei orlaivių techninės priežiūros ir remonto centrą.

