Koalicinei tarybai susitarus rengti laikiną neplanuoto pelno mokestį degalų gamybos sektoriui, premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad potencialiai jį galėtų mokėti maždaug dešimt Lietuvoje veikiančių įmonių.
Vis dėlto, pasak Vyriausybės vadovo, realiai pagrindine, o gal net vienintele tokio mokesčio mokėtoja greičiausiai taptų Lenkijos koncernui „Orlen“ priklausanti naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“.
Ketvirtadienį LRT radijui M. Sinkevičius aiškino, kad „Orlen Lietuva“ yra pagrindinė įmonė, Lietuvoje perdirbanti naftą ir gaminanti įvairius jos produktus. Nors pagal ekonominės veiklos klasifikaciją su degalų gamyba susijusių bendrovių yra daugiau, jų bendras skaičius, premjero vertinimu, galėtų siekti iki dešimties.
Jis nurodė, kad dalis kitų bendrovių užsiima biodegalų, įskaitant biodyzeliną ir bioetanolį, gamyba.
Tačiau M. Sinkevičius abejojo, ar biodegalų gamintojus būtų tikslinga apmokestinti, nors šiemet ir jie gauna neplanuoto pelno. Premjeras taip pat svarstė, kad iš šių bendrovių surinkta suma nebūtų reikšmingas pajamų šaltinis.
Jo teigimu, toks sprendimas būtų neteisingas, nes biodegalų gamyba susijusi su atsinaujinančia energetika ir vietinių žaliavų naudojimu. Todėl, pasak premjero, daugiausia dėmesio krypsta į „Orlen Lietuvą“.
Kaip skelbė BNS, koalicinė taryba trečiadienį susitarė parengti laikiną viršpelnio apmokestinimo modelį degalų gamybos sektoriuje veikiančioms įmonėms. Šiuo sprendimu siekiama padidinti kitų metų biudžeto pajamas.
Po koalicinės tarybos posėdžio M. Sinkevičius žurnalistams sakė, kad toks mokestis preliminariai galėtų papildyti kitų metų biudžetą iki 70 mln. eurų.
Užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui įspėjus apie galimą poveikį Lietuvos ir Lenkijos santykiams, premjeras pabrėžė, kad pati Varšuva yra įsivedusi tokį mokestį. Jis taip pat teigė, jog Lenkija kol kas nepateikė jokios oficialios pozicijos dėl galimo šio mokesčio taikymo Lietuvoje.
Paklaustas, ar priemonė nepakenks dvišaliams santykiams, M. Sinkevičius teigė nemanantis, kad taip nutiks, tačiau pažymėjo, jog gavus kitokių signalų jie būtų įvertinti.
Lapkričio pradžioje „Orlen“ paskelbė svarstantis, ar atsisakyti Mažeikių gamyklos modernizavimo projekto. Koncerno vadovas Ireneuszas Fafara (Ireniušas Fanfaras) perspėjo, kad tokiu atveju galėtų kilti grėsmė vienintelės Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamyklos veiklai.
K. Budrys praėjusią savaitę ragino galimą viršpelnio mokestį vertinti atsargiai. Jo teigimu, dėl nedidelės galimos finansinės naudos Lietuvai nederėtų rizikuoti patirti neigiamų politinių pasekmių.
BNS kalbinti ekspertai ir rinkos dalyviai šią idėją vadino nesusipratimu ir ydingu pasiūlymu. Jų vertinimu, mokestis valstybei neatneštų daug papildomų pajamų.
Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį, kad nors „Orlen Lietuva“ rezultatai pagerėjo degalams pabrangus dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, ankstesniais metais gamykla ilgą laiką dirbo nuostolingai.

