Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po susitikimo su Lietuvos vadovu Gitanu Nausėda padėkojo Lietuvai už pasirengimą padėti ir papasakojo, kokie klausimai buvo aptarti.
V. Zelenskis teigė, kad su G. Nausėda derino veiksmus, susijusius su pastangomis pasiekti taiką. Ukrainos prezidentas Lietuvos vadovą informavo apie pastarosiomis dienomis Abu Dabyje vykusius susitikimus. Anot jo, svarbiausias pasiektas rezultatas – susitarimas dėl belaisvių mainų, kurių tikimasi surengti daug.
Susitikime taip pat kalbėta apie paramą Ukrainos energetikos sektoriui ir logistiką. V. Zelenskis pažymėjo, kad padėtis daugelyje Ukrainos miestų išlieka labai sudėtinga, o žinoma, kurie objektai gali tapti naujų Rusijos atakų taikiniais. Lietuva suteiks dalį reikalingos įrangos – sprendimas jau priimtas, o Ukraina laukia jos pristatymo.
Dar viena pokalbio tema buvo būsimas Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai 2027 metų pirmąjį pusmetį. Ukraina siekia, kad iki 2026 metų pabaigos būtų pradėti visi derybų klasteriai, o Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu – užbaigti derybų skyriai. V. Zelenskis teigė pasidalijęs su G. Nausėda idėjomis, galinčiomis paspartinti šį procesą, ir sulaukęs visapusiško Lietuvos palaikymo.
Dubline aptarė bendrą bepiločių orlaivių gamybą
G. Nausėda ir V. Zelenskis trečiadienį vykusiame susitikime aptarė bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje, ilgalaikę finansinę paramą Ukrainai ir diplomatines pastangas užbaigti Rusijos pradėtą karą.
Prezidentūra pranešė, kad G. Nausėda pabrėžė būtinybę kuo greičiau susitarimą dėl „Drone Deal“ paversti konkrečiais darbais. Lietuvos vadovo teigimu, tam reikalingas tvarus ir ilgalaikis finansavimas iš nacionalinių bei Europos Sąjungos lėšų. Lietuva yra įsipareigojusi kasmet Ukrainos karinei paramai skirti 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto.
Lapkritį Lietuva pasiūlė kartu šalyje gaminti bepiločius orlaivius ir kovos su jais sistemas. Pirmaisiais gamybos metais tam numatyta skirti 200 mln. eurų, o iki 2030 metų – ne mažiau kaip 800 mln. eurų.
G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad nuspėjamas ir ilgalaikis Ukrainos finansavimas yra visos Europos saugumo bei bendros atsakomybės klausimas. Jo teigimu, visos Bendrijos valstybės turi sąžiningai prisidėti prie Ukrainos finansinių poreikių tenkinimo.
Lietuvos prezidentas paragino kuo greičiau rasti patikimą sprendimą dėl papildomo Ukrainos finansavimo 2027 metais ir būsimoje 2028–2034 metų daugiametėje finansinėje programoje.
G. Nausėda pažymėjo, kad parama Ukrainai ateityje neturėtų mažėti. Jo vertinimu, siūlomas 100 mlrd. eurų Ukrainos rezervas yra minimali suma, būtina šalies atstatymui ir su naryste ES susijusioms reformoms finansuoti kitoje daugiametėje finansinėje programoje.
Kalbėdamas apie Abu Dabyje vykusį derybų komandų susitikimą, G. Nausėda teigė, kad prasmingos derybos dėl taikos susitarimo galės prasidėti tik Rusijai nutraukus agresiją prieš Ukrainą ir įtvirtinus paliaubas. Pasak jo, bet koks susitarimas turi užtikrinti patikimas saugumo garantijas Ukrainai. Sprendimai dėl Ukrainos negali būti priimami be jos dalyvavimo, kaip ir sprendimai dėl Europos – be visapusiško Europos įsitraukimo.
Lietuvos vadovas patikino, kad šalis ir toliau rems Ukrainos pastangas pasiekti teisingą ir ilgalaikę taiką jos pačios sąlygomis. Įsipareigojimas teikti ir telkti visą įmanomą paramą, stiprinant Ukrainos gynybą ir derybinę poziciją, išlieka nepajudinamas.
G. Nausėda su V. Zelenskiu susitiko Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimo, vykstančio lapkričio 12 dieną Dubline, Airijoje, paraštėse. Lietuvos prezidentas su darbo vizitu Dubline lankosi lapkričio 11–13 dienomis.
