Tyrimų duomenys rodo, kad kasdienis alkoholio vartojimas gali būti susijęs su didesniu kraujospūdžiu ir cholesterolio kiekiu. Šis poveikis pastebimas ne tik tarp gausiai geriančių žmonių – tam tikrų pokyčių gali patirti ir saikingai alkoholį vartojantys asmenys.
Padidėjęs kraujospūdis papildomai apkrauna širdį, kraujagysles, smegenis, inkstus ir akis. Dėl to gali išaugti širdies smūgio, insulto bei kraujagyslinės demencijos rizika.
Kraujospūdžiui kontroliuoti gali būti skiriami vaistai, tačiau svarbūs ir kasdieniai įpročiai. Padėti gali reguliarus fizinis aktyvumas, svorio mažinimas, mažesnis kofeino, alkoholio ir druskos vartojimas, rašoma mirror.co.uk.
Ši informacija yra patariamojo pobūdžio. Dėl sveikatos ir mitybos rekomendacijų reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju arba vaistininku.
Alkoholio poveikis kraujospūdžiui paaiškėjo išanalizavus tūkstančių žmonių duomenis
Žurnale „Hypertension“, kurį leidžia Amerikos širdies asociacija, paskelbtame tyrime buvo nagrinėjami septynių tarptautinių tyrimų rezultatai. Juose dalyvavo daugiau nei 19 548 žmonės iš JAV, Pietų Korėjos ir Japonijos, o jų sveikata buvo stebima mažiausiai penkerius metus.
Tyrėjai vertino ne taurių skaičių, o per dieną suvartojamo alkoholio kiekį gramais. Jie nustatė aiškią sąsają tarp kasdien išgeriamos alkoholio dozės ir sistolinio kraujospūdžio – viršutinio rodiklio, parodančio, kokiu spaudimu širdis pumpuoja kraują į organizmą – didėjimo.
Šis ryšys išliko ir tarp žmonių, kurie per dieną suvartodavo vos vieną alkoholinį gėrimą, palyginti su tais, kurie alkoholio visiškai nevartojo.
Vyrams taip pat buvo stebimas diastolinio kraujospūdžio, apatinio rodiklio, rodančio spaudimą kraujagyslėse tarp širdies susitraukimų, didėjimas. Moterims tokios sąsajos nenustatyta.
Pagrindinis tyrimo autorius, Modenos ir Emilijos Redžo universiteto profesorius Marco Vinceti, taip pat dirbantis Bostono universiteto Visuomenės sveikatos mokyklos profesoriumi, teigė, kad nedidelis alkoholio kiekis, palyginti su visišku jo nevartojimu, nesuteikė jokios naudos.
Profesorių nustebino tai, kad net ir mažas alkoholio kiekis buvo susijęs su ilgainiui didėjančiu kraujospūdžiu. Vis dėlto šis pokytis buvo gerokai mažesnis nei tarp gausiai alkoholį vartojančių žmonių. Jis pabrėžė, kad alkoholis nėra vienintelis kraujospūdį veikiantis veiksnys, tačiau jo įtaka yra reikšminga.
Marco Vinceti rekomendavo alkoholio vartojimą riboti, o dar geriau – jo visiškai atsisakyti.
Kuriems žmonėms alkoholio atsisakymas gali būti ypač svarbus?
Tyrimą komentavęs Tulane universiteto Visuomenės sveikatos ir tropinės medicinos mokyklos profesorius bei Pasaulinės hipertenzijos lygos prezidentas Paulas Wheltonas pažymėjo, kad alkoholio vartojimo ir kraujospūdžio pokyčių ryšys buvo stipresnis tarp žmonių, kurių pradinis kraujospūdis buvo didesnis.
Jo teigimu, tai leidžia manyti, kad žmonėms, kurių kraujospūdis linkęs didėti, net jei dar neperžengia normos ribų, gali būti ypač naudinga sumažinti alkoholio vartojimą arba jo atsisakyti.
Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) duomenimis, suaugusiesiems padidėjęs kraujospūdis paprastai diagnozuojamas, kai rodmuo siekia 140/90 mmHg arba daugiau.
Analizė parodė, kad kasdien vidutiniškai suvartojant 12 gramų alkoholio, sistolinis kraujospūdis padidėjo vidutiniškai 1,25 mmHg.
Kasdien suvartojant 48 gramus alkoholio, vidutinis kraujospūdžio padidėjimas siekė 4,9 mmHg. Vyrai, vartoję tokį kiekį alkoholio, taip pat patyrė vidutiniškai 3,1 mmHg diastolinio kraujospūdžio padidėjimą.
Specialistai primena rekomenduojamą ribą
Britų širdies fondo vyresnioji širdies ligų slaugytoja Regina Giblin teigė, kad didelės apimties analizė atskleidė sąsają tarp net ir nedidelio alkoholio kiekio vartojimo bei ilgainiui didėjančio kraujospūdžio.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad tyrimas nustatė tik sąsają, todėl neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio. Šiai temai reikalingi papildomi tyrimai.
Alkoholį vartojantiems žmonėms specialistė patarė neviršyti rekomenduojamos 14 alkoholio vienetų ribos per savaitę ir kas savaitę turėti kelias visiškai blaivias dienas.
Kraujospūdžiui ir širdies bei kraujotakos ligų rizikai įtakos turi ne vien alkoholis. Sveika, subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas, normalus cholesterolio kiekis ir kūno svorio kontrolė taip pat gali padėti sumažinti širdies smūgio bei insulto riziką.
