Lietuvoje žmonių, gaunančių ne didesnę kaip 500 eurų senatvės pensiją, yra daugiau nei tų, kurių mėnesinė išmoka viršija 1 tūkst. eurų.
Vis dėlto būtent didžiausias pensijas gaunantiems senjorams kitąmet išmokos turėtų augti labiausiai. „Sodros“ duomenimis, jų pensijos gali padidėti daugiau kaip 150 eurų.
Didžiausių pensijų gavėjams – keturis kartus didesnis priedas
Šiuo metu iki 500 eurų per mėnesį gauna 104 tūkst. pensininkų. Tai sudaro 16 proc. visų Lietuvos pensininkų.
Daugiau kaip 1 tūkst. eurų siekiančias pensijas gauna 88 tūkst. žmonių, arba beveik 14 proc. visų pensininkų.
Po visų pensijų indeksavimo 2027 metų pradžioje vidutinė pensija didės, tačiau konkrečios sumos skirtingoms gavėjų grupėms bus nevienodos.
Asmenims, kurių pensija šiuo metu neviršija 450 eurų, kitąmet vidutiniškai būtų pridėta po 38,49 euro.
Tuo metu žmonės, gaunantys daugiau kaip 1200 eurų, vidutiniškai sulauktų 153,21 euro priedo.
Taigi didžiausių pensijų gavėjams numatomas padidėjimas būtų maždaug keturis kartus didesnis nei mažiausias pensijas gaunantiems žmonėms.
T. Tomilinas ragina didinti pensijas sparčiau
T. Tomilinas pabrėžė, kad diskusijų dėl pensijų indeksavimo stabdymo nėra ir kad kitąmet pensija su būtinuoju stažu turėtų siekti 895 eurus.
Vis dėlto, jo teigimu, absoliuti dauguma pensininkų – apie 400 tūkst. iš 650 tūkst. – tokios vidutinės pensijos negauna. Didžioji dalis senjorų gyvena iš 450–550 eurų per mėnesį.
Politikas teigė, kad pensininkų nelygybė yra tokia pat didelė kaip ir visos Lietuvos visuomenės nelygybė. Todėl, jo manymu, reikėtų svarstyti spartesnį pensijų indeksavimą, taip pat greičiau didinti bazinę pensijos dalį.
Finansų ministerija siūlo keisti išmokų didinimo tvarką
Tekste teigiama, kad daugelis valdininkų prieš Kalėdas turėjo gauti išmoką, prilygstančią tryliktam atlyginimui. Ministerija tokį sprendimą aiškino darbuotojų „neeiliniu vertinimu“ ir jų svarbiu vaidmeniu artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai.
Tačiau kartu svarstoma, ar kitiems gyventojams pensijos ir išmokos ateityje turėtų būti didinamos pagal dabar galiojančią tvarką.
Trečiadienį Vyriausybė pasitarime planavo nagrinėti priemones, kurios padėtų mažinti viešųjų finansų deficitą. Finansų ministerija siūlo atsisakyti automatinio kasmetinio pensijų ir kitų išmokų didinimo bei jų augimą sieti ne su atlyginimų ar kainų pokyčiais, o su viešųjų finansų rodikliais.
Tai reikštų, kad prastos biudžeto padėties atveju pensijos ir kitos išmokos galėtų nedidėti net tuomet, kai sparčiai kiltų kainos ar darbo užmokestis.
Tokiu atveju sumažėtų reali išmokų perkamoji galia, nes už tą pačią pinigų sumą būtų galima įsigyti mažiau pabrangusių prekių ir paslaugų.
Vyriausybės pasitarimų protokolai nėra tokios galios dokumentai kaip įstatymai ar nutarimai, tačiau juose nurodyti pavedimai paprastai įgyvendinami.
Vis dėlto premjero Mindaugo Sinkevičiaus siūlymu klausimas dėl pensijų trečiadienį netikėtai išbrauktas iš Vyriausybės posėdžio darbotvarkės.
Premjeras paaiškino, kad dėl klausimo „Dėl valdžios sektoriaus išlaidų augimo valdymo“ kilo neaiškumų, todėl jį norima patikslinti. Pasak jo, prie šio klausimo ketinama grįžti kitą savaitę vyksiančiame pasitarime ir posėdyje.
Pagal ką dabar perskaičiuojamos pensijos
Senatvės ir kitos pensijos šiuo metu kasmet indeksuojamos pagal septynių iš eilės einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinį vidurkį. Skaičiuojami trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų rodikliai.
Todėl pensijos kasmet didinamos, kai šalyje auga darbuotojų skaičius ir jų darbo užmokestis.
Indeksavimas neatliekamas, jei „Sodra“ visoms pensijoms išmoka daugiau lėšų, nei surenka iš pensijų draudimo įmokų. Pastaruosius kelerius metus tokios situacijos nebuvo.
Pensijos taip pat gali būti indeksuojamos papildomai, kai 65 metų ir vyresnių gyventojų skurdo rizikos lygis viršija 25 proc. ir (arba) prognozuojamos vidutinės senatvės pensijos santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu indeksavimo metais yra mažesnis nei 50 proc.
Kitaip tariant, papildomas indeksavimas taikomas tuomet, kai vyresnių žmonių skurdas yra didelis, o vidutinė pensija nesiekia pusės vidutinio atlyginimo.
Kitos išmokos, be kitų kriterijų, perskaičiuojamos atsižvelgiant į kainų augimą šalyje.
