Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant likusią Lietuvos valstybės ieškinio dalį koncernui „Icor“, jo akcininkams ir buvusiam Vilniaus merui Artūrui Zuokui, pradėtos sakyti baigiamosios kalbos.
Procesas tęsiasi po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas pernai rugsėjį pripažino, kad valstybės byla prieš Prancūzijos energetikos grupę „Veolia“ ir jos įmones buvo pagrįstai nutraukta šalims sudarius taikos sutartį. Pernai spalį Vašingtono arbitražas galutinai užbaigė ir Lietuvos bei „Veolia“ ginčą.
„Šiuo metu byloje yra sakomos baigiamosios kalbos“, – BNS sakė teismo atstovė Lina Nemeikaitė.
Jos teigimu, baigiamosios kalbos bus tęsiamos per kitą savaitę vyksiančius posėdžius. Kada bus paskelbta nutartis, kol kas neaišku. „Liteko“ sistemoje numatyti dar trys posėdžiai – lapkričio 16, 17 ir 19 dienomis.
Energetikos ministerija anksčiau skelbė, kad patikslinus ieškinį valstybė iš komunalinių paslaugų, pramonės ir energetikos, prekybos naftos produktais bei nekilnojamojo turto srityse veikiančio „Icor“, taip pat Andriaus Janukonio, Lino Samuolio ir buvusio Vilniaus mero, Seimo nario A. Zuoko reikalauja atlyginti daugiau nei 50 mln. eurų žalą.
Vyriausybė ir „Veolia“ pernai liepą paskelbė pasirašiusios taikos sutartį, kuri iš esmės užbaigė didžiąją dalį ilgus metus trukusių ginčų dėl savivaldybių šilumos ūkių nuomos su „Veolia“ įmonėmis Lietuvoje.
Pagal susitarimą „Veolia“ atsisakė ieškinio Vašingtono arbitraže ir sumokėjo Lietuvai 35 mln. eurų žalos atlyginimą. Valstybė savo ruožtu atsiėmė su „Veolia“ susijusią bendro 240,7 mln. eurų ieškinio, nagrinėto Lietuvos teisme, dalį.
BNS skelbė, kad Tarptautinis investicinių ginčų sprendimo centras (ICSID), nagrinėjęs 2016 metais „Veolia“ inicijuotą bylą prieš Lietuvą, pernai spalį procesą nutraukė. Prancūzijos bendrovė tuomet reikalavo 102 mln. eurų kompensacijos už investicijas į Vilniaus šilumos ūkį.
Lietuvos valstybės advokatai teigė, kad „Veolia“ per savo partnerius sukūrė korupcijos finansavimo schemą, darė įtaką šalies institucijoms ir neteisėtai uždirbo iš vartotojams taikomų šilumos kainų. Taip pat buvo teigiama, kad Lietuvoje ji pasitelkė vietos partnerius, o jų ofšorinėms įmonėms už neatliktus darbus ir paslaugas užsienyje pervesta apie 16 mln. eurų.
Lietuva siekė įrodyti, kad 1999–2003 metais „Veolia“ ir „Icor“ neteisėtai gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje šalies savivaldybių.
„Veolia“ savo ruožtu tvirtino, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalę investicijų apsaugos sutartį. Bendrovės teigimu, jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, todėl Vašingtono arbitraže ji prašė priteisti 102 mln. eurų žalos atlyginimą.
