56 metų Vitalija ilgą laiką manė, kad greitas sotumo jausmas ir skrandžio skausmai tėra laikini virškinimo sutrikimai. Tačiau atlikti tyrimai parodė II stadijos skrandžio vėžį. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nacionaliniame vėžio centre pacientei atlikta operacija ir skirtas chemoterapinis gydymas. Į įprastą gyvenimą grįžtanti moteris ragina rimtai vertinti kūno siunčiamus signalus.
Nacionalinio vėžio centro abdominalinės chirurgijos gydytojas doc. dr. Augustinas Baušys pabrėžia, kad ankstyvas skrandžio vėžys neretai nesukelia jokių simptomų. Todėl ilgiau trunkančių virškinimo sutrikimų nereikėtų nurašyti paprastam negalavimui.
Pradžioje simptomus aiškino maistu
Pirmuosius pokyčius Vitalija pastebėjo 2025 metų rudenį. Ji pradėjo neįprastai greitai pasijusti soti – sotumą sukeldavo net viena lėkštė sriubos. Iš pradžių moteris ieškojo paprastų paaiškinimų ir bandė savijautą gerinti pati.
Vitalija pasakoja, kad labai greitai pasijusdavo soti net suvalgiusi tik sriubos. Vartodama bičių pikį ji kartais pajusdavo pagerėjimą, todėl atrodydavo, kad problema praeina.
Kitų metų vasarį prie šių pojūčių prisidėjo skrandžio skausmai. Sugrįžo nuolatinis pilnumo jausmas, o krūtinės srityje kartais atsirasdavo dieglių. Moteris mėgino keisti mitybą, tačiau tai nepadėjo.
Ji svarstė, galbūt suvalgė netinkamo maisto ar apsinuodijo. Vis dėlto šį kartą nusprendė nedelsti. Skrandį Vitalija paskutinį kartą buvo ištyrusi maždaug prieš 20 metų.
Tyrimai parodė Helicobacter pylori infekciją. Netrukus moteris pateko į Nacionalinį vėžio centrą, kur jai diagnozuotas II stadijos skrandžio vėžys.
Vitalija džiaugiasi, kad Nacionaliniame vėžio centre tyrimai ir gydymas pradėti greitai. Jai atlikta operacija, skirtas chemoterapinis gydymas, o šiemet dar liko vienas chemoterapijos kursas.
Iki ligos moteris stengėsi gyventi sveikai: pati augino daržoves, gamino maistą ir nevartojo alkoholio. Vis dėlto ji rūkė ir kartais valgydavo rūkytą mėsą. Diagnozavus ligą, rūkymo atsisakė.
Dabar Vitalija džiaugiasi atgavusi energiją. Prieš nustatant ligą ją nuolat lydėjo silpnumas ir nuovargis, o šiandien ji dirba, sportuoja ir gyvena įprastą gyvenimą.
Savo patirtimi moteris dalijasi su pažįstamais ir ragina į gydytojus kreiptis nelaukiant, kol nemalonūs pojūčiai praeis. Ji mano, kad delsimas galėjo lemti ligos išplitimą.
Lietuvoje skrandžio vėžys išlieka rimta problema
Doc. dr. Augustinas Baušys sako, kad skrandžio vėžys yra opi sveikatos problema tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Pasaulyje ši liga patenka tarp penkių dažniausių vėžio rūšių, o Lietuvos sergamumo rodikliai yra vieni didžiausių Europoje.
Pagal sergamumą išsiskiria visos trys Baltijos šalys ir Portugalija. Patikimų duomenų, ar Lietuvoje ši liga jaunėja, kol kas nėra, tačiau kai kuriose valstybėse tokia tendencija pastebima. Gydydami pacientus medikai nuolat susiduria ir su jaunesniais nei 50 metų žmonėmis.
Viena didžiausių problemų ta, kad daliai pacientų vėžys nustatomas tik IV stadijos, kai liga jau būna išplitusi į kitus organus. Tokiais atvejais visiškai pasveikti tikimybė yra labai maža.
Didelę reikšmę turi Helicobacter pylori
Skrandžio vėžys pradeda vystytis tuomet, kai skrandžio gleivinės ląstelės pakinta, supiktybėja ir ima nekontroliuojamai daugintis. Nors konkrečią priežastį kiekvienu atveju nustatyti sudėtinga, žinomi rizikos veiksniai, didinantys tikimybę susirgti.
Vienas svarbiausių jų – Helicobacter pylori bakterija. Ji sukelia lėtinį skrandžio uždegimą, kuris per dešimtmečius gali lemti ikivėžinius pakitimus ir vėžį. Laiku išgydžius infekciją, skrandžio vėžio rizika reikšmingai sumažėja, ypač jei gleivinėje dar neatsirado negrįžtamų pokyčių.
Dėl šios bakterijos ypač verta išsitirti žmonėms, kurių artimi šeimos nariai sirgo skrandžio vėžiu, taip pat tiems, kuriuos vargina ilgalaikiai virškinimo sutrikimai arba kurie serga ar sirgo skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige.
Didesnė rizika taip pat tenka žmonėms, kuriems nustatyta nepaaiškinama mažakraujystė, vitamino B12 stoka arba ikivėžiniai skrandžio gleivinės pakitimai.
Gydytojas rekomenduoja nustačius Helicobacter pylori infekciją gydyti visus suaugusiuosius, net jei jie nejaučia jokių simptomų. Būtina ne tik baigti visą paskirtų vaistų kursą, bet ir patikrinti, ar bakterija išnaikinta. Kontrolinis tyrimas atliekamas ne anksčiau kaip po mėnesio.
Kiti rizikos veiksniai yra rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, daug sūdyto, rūkyto ir perdirbto maisto turinti mityba bei nutukimas. Rizika didėja vyresniame amžiuje, o vyrai skrandžio vėžiu serga dažniau.
Riziką galima mažinti atsisakius rūkymo, alkoholį vartojant saikingai, ribojant druską, sūdytus, rūkytus ir perdirbtus produktus, valgant daugiau vaisių ir daržovių, palaikant sveiką kūno svorį bei išliekant fiziškai aktyviems.
Greitas sotumas gali būti svarbus įspėjimas
Vitalijos istorija parodo, kad pirmieji skrandžio vėžio požymiai gali priminti įprastus virškinimo sutrikimus. Todėl žmonės juos neretai susieja su netinkamu maistu, stresu ar trumpalaikiu negalavimu.
Ankstyvose stadijose skrandžio vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų. Jei jie pasireiškia, gali būti jaučiamas diskomfortas ar maudimas viršutinėje pilvo dalyje, rėmuo, raugėjimas, pilnumas pavalgius arba greitas sotumas net suvalgius nedaug. Taip pat gali sumažėti apetitas, pykinti.
Į gydytoją reikėtų kreiptis nedelsiant, jei be aiškios priežasties krinta svoris, kartojasi vėmimas, tampa sunku ryti ar atsiranda jausmas, kad maistas stringa. Nerimą turėtų kelti ir vėmimas krauju arba tamsiomis, kavos tirščius primenančiomis masėmis.
Taip pat svarbūs požymiai yra juodos, deguto spalvos išmatos, dėl mažakraujystės atsiradęs silpnumas, nuovargis, blyškumas ar pilve apčiuopiamas darinys.
Pasak mediko, į gydytoją būtina kreiptis ir tuomet, kai virškinimo sutrikimai tęsiasi ilgiau nei kelias savaites arba pirmą kartą atsiranda vyresniam nei 50 metų žmogui.
Gastroskopija padeda ligą nustatyti anksčiau
Kadangi pradinis skrandžio vėžys dažnai nesukelia aiškių simptomų, svarbūs tampa ne tik savijautos pokyčiai, bet ir laiku atliekami tyrimai. Vienas pagrindinių tyrimų yra gastroskopija. Jos metu endoskopu apžiūrima stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna, o prireikus paimama audinių mėginių.
Gastroskopija rekomenduojama žmonėms, kuriems pasireiškia pavojaus simptomai, taip pat vyresniems nei 50 metų asmenims, pirmą kartą pajutusiems virškinimo sutrikimų. Jei artimi šeimos nariai sirgo skrandžio vėžiu, tyrimą verta atlikti nuo 45 metų, net nesant simptomų.
Esant ryškiems ikivėžiniams skrandžio gleivinės pakitimams, gastroskopiją rekomenduojama kartoti reguliariai, kas kelerius metus. Gydytojas kaip pavyzdį nurodo Japoniją ir Pietų Korėją, kuriose skrandžio vėžys ypač dažnas. Šiose šalyse nuo tam tikro amžiaus gastroskopija atliekama visiems gyventojams, todėl nemaža dalis navikų nustatoma labai anksti ir gali būti pašalinama endoskopiškai, neatliekant įprastos operacijos.
Lietuvoje nacionalinės skrandžio vėžio patikros programos kol kas nėra, nors ši liga mūsų šalyje dažnesnė nei daugelyje Europos valstybių. Todėl ankstyvai diagnostikai reikėtų skirti daugiau dėmesio, o pacientai ir šeimos gydytojai turėtų išlikti budrūs.
Gydymą planuoja skirtingų sričių specialistai
Nustačius skrandžio vėžį, pirmiausia įvertinama ligos stadija, naviko savybės ir bendra paciento sveikatos būklė. Nacionaliniame vėžio centre gydymo planą sudaro daugiadalykė specialistų komanda, todėl gydymas dažniausiai neapsiriboja vien operacija.
Priklausomai nuo situacijos, gali būti taikoma chemoterapija prieš operaciją ir po jos, chirurginis gydymas, endoskopinės procedūros ar spindulinė terapija.
Pacientu rūpinasi pilvo chirurgai, onkologai chemoterapeutai, onkologai radioterapeutai, gastroenterologai, endoskopuotojai, radiologai, patologai, anesteziologai reanimatologai, dietologai, reabilitacijos specialistai, kineziterapeutai, psichologai ir slaugytojai.
Prieš skiriant gydymą dažniausiai atliekama gastroskopija ir krūtinės ląstos, pilvo bei dubens kompiuterinė tomografija. Jei reikia, pakartotinai vertinami biopsijos mėginiai arba atliekamos naujos biopsijos.
Kai kuriems pacientams prireikia diagnostinės laparoskopijos, padedančios nustatyti, ar navikas neišplitęs pilvo ertmėje. Gydymas parenkamas individualiai pagal ligos stadiją, naviko savybes, gretutines ligas ir bendrą fizinę būklę.
Kai kada galima išsaugoti dalį skrandžio
Nacionaliniame vėžio centre taikomi įvairūs skrandžio vėžio chirurginio gydymo būdai. Labai ankstyvas navikas kartais pašalinamas endoskopiškai – be pjūvių pilve ir išsaugant skrandį.
Kitais atvejais pašalinama dalis arba visas skrandis kartu su aplinkiniais limfmazgiais. Operacijos apimtis priklauso nuo naviko dydžio ir vietos. Jei galima išlaikyti pakankamą atstumą nuo naviko krašto, siekiama išsaugoti dalį skrandžio. Tai dažniau įmanoma, kai navikas yra apatinėje skrandžio dalyje. Viršutinėje dalyje esantį naviką arba didelę skrandžio sienelės dalį apimantį naviką gali tekti šalinti kartu su visu skrandžiu.
Navikui įaugus į gretimus organus, gali prireikti išplėstinės operacijos. Kartu su skrandžiu gali būti pašalinama dalis kasos, blužnis, dalis kepenų ar storosios žarnos. Jei liga išplitusi į stemplę, kartais pašalinama ir dalis jos.
Dalis operacijų atliekama minimaliai invaziniu būdu, per kelis nedidelius pjūvius. Tokios procedūros onkologiniu požiūriu nėra prastesnės už atviras operacijas, o kai kuriems pacientams po jų pavyksta greičiau atsigauti.
Vis dėlto skrandžio vėžio operacijos išlieka sudėtingos, todėl svarbi chirurgų patirtis ir konkrečiam pacientui tinkamiausio metodo parinkimas.
Reabilitacija padeda grįžti į įprastą gyvenimą
Skrandžio vėžio gydymas nesibaigia operacija ar chemoterapija. Reikšmingą vaidmenį turi pasirengimas gydymui ir reabilitacija po jo.
Po operacijos gyvenimo kokybė iš pradžių gali suprastėti, tačiau suvaldžius ligą daugumai pacientų maždaug per metus ji sugrįžta į lygį, artimą buvusiam iki operacijos. Atsigauti padeda priešoperacinė ir pooperacinė reabilitacija, fizinis aktyvumas bei tinkama mityba.
Pacientai mokomi reguliariai mankštintis, o mitybą padeda koreguoti dietologai. Tai leidžia geriau pasiruošti operacijai, sumažinti komplikacijų riziką ir greičiau atgauti jėgas.
Vitalijos istorija rodo, kad po sudėtingo gydymo galima vėl dirbti, sportuoti ir gyventi įprastai. Tačiau jos patarimas kitiems išlieka paprastas – nelaukti, kol nemalonūs pojūčiai praeis savaime.
Doc. dr. A. Baušys ragina kreiptis į gydytoją ir atlikti gastroskopiją, jei diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje, rėmuo, greitas sotumas ar sumažėjęs apetitas trunka ilgiau nei kelias savaites arba pirmą kartą atsiranda sulaukus 50 metų. Jei krinta svoris, sunku ryti, kartojasi vėmimas arba išmatos tampa juodos, medikų pagalbos reikėtų ieškoti nedelsiant.
Laiku nustatytas skrandžio vėžys gali būti išgydomas, todėl užsitęsusių simptomų ir kitų organizmo siunčiamų įspėjimų nereikėtų laikyti paprastu negalavimu.
