Lietuvoje oficialiai prasidėjus 2026–2027 m. gripo, COVID-19 ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sezonui užregistruotos pirmosios mirtys nuo gripo ir COVID-19.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, 40-ąją metų savaitę bendras sergamumas dar nebuvo aukštas, tačiau mirtinų atvejų išvengti nepavyko. Spalio 1-ąją Kauno apskrityje nuo COVID-19 mirė 65–69 metų amžiaus vyras.
Marijampolės apskrityje taip pat užfiksuota mirtis nuo gripo. Miręs asmuo priklausė 80–89 metų amžiaus grupei, sirgo lėtinėmis ligomis ir nebuvo pasiskiepijęs.
Per tą patį laikotarpį dėl COVID-19 į ligonines paguldyti 3 žmonės, dar 3 pacientai hospitalizuoti dėl gripo. Vienas iš jų gydytas intensyviosios terapijos skyriuje.
Didžiausias sergamumas – Vilniaus apskrityje
Rugsėjo 28–spalio 4 d., arba 40-ąją metų savaitę, bendras gripo, ŪVKTI ir COVID-19 rodiklis Lietuvoje siekė 592,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Savaitę anksčiau, rugsėjo 21–27 d., šis rodiklis buvo didesnis ir sudarė 646,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Epideminio sergamumo ribos, siekiančios 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų, neperžengė nė viena savivaldybė.
Daugiausia sergančiųjų registruota Vilniaus apskrityje – 761,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumas nustatytas Telšių apskrityje.
Europos šalyse situacija išlieka įprasta
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) 39-osios savaitės duomenys rodo, kad kai kuriose Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėse daugėja žmonių, besikreipiančių į pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros įstaigas dėl kvėpavimo takų ligų. Vis dėlto bendras rodiklis regione išlieka įprasto lygio. Didesnis sergamumas išsiskiria Danijoje ir Ispanijoje.
Gripo viruso aktyvumas Europoje tebėra nedidelis, nors kelios šalys praneša apie atvejus pirminėse ir antrinėse sveikatos priežiūros įstaigose. Ligoninėse nustatytų gripo atvejų, palyginti su ankstesne savaite, šiek tiek padaugėjo.
Į ligonines dėl gripo dažniau patenka 65 metų ir vyresni žmonės. COVID-19 aktyvumas pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, palyginti su ankstesne savaite, šiek tiek didėja. Tokie atvejai dažniausiai nustatomi 15 metų ir vyresniems žmonėms, o ligoninėse – vyresniems nei 65 metų pacientams. Respiracinio sincitinio viruso (RSV) aktyvumas išlieka mažas ir atitinka įprastą tarpsezonį.
Primena apie skiepus ir apsaugą nuo pneumokokinės infekcijos
Prasidėjus gripo sezonui NVSC ragina nepamiršti ir apsaugos nuo pneumokokinės infekcijos. Ji dažnai sukelia plaučių uždegimą, o pneumonija yra viena dažniausių gripo komplikacijų.
NVSC taip pat ragina rizikos grupėms priklausančius žmones pasiskiepyti nuo COVID-19.
Gripo vakcinos gydymo įstaigas pasieks vėliau
NVSC primena, kad Lietuvoje sergamumas gripu paprastai pradeda augti rudenį, o didžiausias būna sausio–vasario mėnesiais. Šiemet gripo vakcinų tiekimas gydymo įstaigoms numatomas lapkritį, todėl jos pasieks vėliau nei įprastai.
Centro teigimu, vėlesnė vakcinacijos pradžia nereiškia, kad žmonės nebegalės apsisaugoti. Skiepytis rekomenduojama viso gripo sezono metu, o imuninė apsauga po vakcinos susiformuoja maždaug per 10–14 dienų. Todėl skiepai lapkritį ar gruodį, atsižvelgiant į įprastą sergamumo piką, išlieka prasmingi.
Kas padeda sumažinti užsikrėtimo riziką?
NVSC specialistai primena pagrindines priemones, padedančias apsisaugoti nuo gripo, COVID-19 ir kitų ŪVKTI:
- dažnai plauti rankas ir nešvariomis rankomis neliesti akių, nosies bei burnos;
- kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną, naudoti vienkartines nosinaites;
- reguliariai vėdinti ir valyti patalpas;
- pajutus ligos simptomus likti namuose, vengti susibūrimų, o sunegalavusių vaikų neleisti į ugdymo įstaigas;
- prireikus kreiptis į šeimos gydytoją ir laikytis jo nurodymų.
