Vilniaus arkikatedros požemiuose pradėta tikrinti versija, kad čia galėjo būti paslėpti Vytauto Didžiojo palaikai. Vis dėlto archeologai, pragręžę daugiau nei šimtmetį užmūrytą sieną, kol kas jokių palaikų pėdsakų nerado. Galimą palaikų vietą nurodęs restauratorius Saulius Poderis mano, kad tyrimai buvo nutraukti per anksti.
Arkikatedroje mokslininkai siekia išsiaiškinti vieną svarbiausių Lietuvos istorijos paslapčių. Prie pastato atverta duobė, o specialistai nagrinėja vietą, kurioje, kaip spėjama, galėjo būti perlaidoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo palaikai. Tyrimų teritorija aptverta ir saugoma, todėl į ją neįleidžiami nei lankytojai, nei žurnalistai. Archeologai sienoje išgręžė angą ir į ją nuleido 3D skenerį.
Šią vietą kaip galimą slėptuvę nurodė S. Poderis. Kartu su archeologais čia dirba ir mikrobiologai – jie tirs per daugiau kaip šimtmetį galėjusius susiformuoti mikroorganizmus.
Gyvybės mokslų centro mikrobiologė Eglė Lastauskienė teigia, kad specialistai sekvenuodami mikroorganizmų DNR bandys nustatyti, kas galėjo susidaryti užmūrytoje, nuo aplinkos izoliuotoje ertmėje. Tam įtakos galėjo turėti ir daugybė katedros potvynių, galėjusių į šią vietą sunešti įvairių mikroorganizmų. Šių tyrimų rezultatų tikimasi maždaug po mėnesio.
Vietoje palaikų – dideli akmenys
Archeologai apie pirmojo tyrimo rezultatus jau pranešė: Vytauto Didžiojo palaikų aptikti nepavyko. Užmūrytoje ertmėje rasta didelių riedulių sankaupa.
Archeologas Rytis Jonaitis sako, kad kaulų šioje vietoje nematyti. Anot jo, pati akmenų krūva praeinančiam žmogui nebūtų pasirodžiusi neįprasta, tačiau dėl to, kad tai yra S. Poderio nurodyta vieta, kilo svarstymų, jog palaikai galėtų būti po akmenimis. Kol kas tam pagrindo, pasak archeologo, nėra.
Archeologas Saulius Sarcevičius taip pat mano, kad akmenys greičiausiai buvo sukrauti prie galinės sienos, galbūt tuomet, kai iš mauzoliejaus pusės buvo atverta viena sienos dalis. Jis neatmeta, kad akmenų sankaupa gali būti susijusi su tokiais darbais, tačiau versiją, kad palaikai po jais paslėpti tyčia, atmeta.
Dar liepą Vyriausybė pritarė planams atlikti išsamius Vilniaus arkikatedros tyrimus. Šiai hipotezei patikrinti skirta 33 tūkst. eurų, o Vytauto Didžiojo palaikų paieška jau pradėta.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius pabrėžia, kad tokie darbai negali būti atliekami grubiai – sienų negalima tiesiog išdaužyti ir ieškoti kaulų. Jo teigimu, būtinas profesionalus ir kvalifikuotas tyrimas, todėl pasitikima specialistais.
Restauratorius ragina akmenis iškelti
S. Poderis, dar pavasarį iškėlęs galimo Vytauto Didžiojo palaikų perlaidojimo klausimą, nesutinka, kad tyrimas turėjo būti baigtas. Jo vertinimu, archeologai, ertmėje aptikę didelių akmenų krūvą, turėjo ją pašalinti ir vietą ištirti iki galo.
Restauratorius siūlo akmenis iškelti, kruopščiai išvalyti ertmę, ją apžiūrėti, nufotografuoti ir tik tada užkasti – taip, kaip atliekant įprastus archeologinius tyrimus.
Be to, S. Poderis ragina patikrinti ir kitas arkikatedros požemių vietas. Jo teigimu, po valdovų mauzoliejaus grindimis gali būti neištirta niša.
Pirmasis etapas baigtas, todėl požeminė anga jau užsandarinta. Specialistai toliau nagrinės 3D skenerio ir kameros užfiksuotą medžiagą. Prie Vytauto Didžiojo palaikų paieškos jie tikisi grįžti kitąmet, tačiau tai priklausys nuo to, ar bus gautas finansavimas platesniems arkikatedros tyrimams.
