Lietuvos Vyriausybė kol kas nesiryžta papildomai apmokestinti Lenkijos naftos perdirbimo bendrovės „Orlen“, nors jos pajamos ir pelnas antrąjį ketvirtį išaugo daugiau nei penkis kartus. Skaičiuojama, kad metų pabaigoje „Orlen Lietuva“ pelnas gali siekti apie 350 mln. eurų ar net pusę milijardo.
Vienas iš pagrindinių tokio atsargumo motyvų – nenoras pabloginti santykių su Lenkija. „Orlen“ Lietuvoje vykdo dideles investicijas, todėl Vyriausybė baiminasi, kad papildomas mokestis galėtų būti įvertintas kaip nedraugiškas žingsnis.
Kol kas valdžia taip pat neįvardija, kiek biudžetui galėtų duoti vadinamasis pagautės mokestis – papildomas apmokestinimas, taikomas netikėtai išaugusioms įmonių pajamoms ir pelnui. Ekspertų vertinimu, Lietuvos biudžetas galėtų gauti nuo maždaug 50 iki daugiau nei 100 mln. eurų.
Vyriausybė aiškina apie rizikas
Seime per Vyriausybės valandą liberalas Simonas Gentvilas finansų ministro Taurimo Valio klausė, kodėl Lietuva neseka Lenkijos pavyzdžiu ir neapmokestina papildomo „Orlen“ pelno.
Pagautės mokesčio esmė – valstybė papildomai apmokestina pajamas, gautas dėl neplanuotų ir netikėtų aplinkybių. Šiuo atveju naftos perdirbimo maržas padidino karai Irane ir Ukrainoje.
S. Gentvilas teigė, kad degalinių marža už litrą išaugo 5 centais, o perdirbėjo – nuo 17 iki 58 centų. Pasak jo, „Orlen Lietuva“ pelnas šiuo metu padidėjo tris kartus.
Finansų ministras T. Valys anksčiau nurodė, kad papildomas mokestis galėtų duoti nuo nulio iki 46 mln. eurų, tačiau jo įgyvendinimas užtruktų iki šešių mėnesių. Ministras taip pat pabrėžė tarptautinių santykių rizikas.
Tokie argumentai leidžia suprasti, kad Vyriausybė dėl kelių dešimčių milijonų eurų papildomų pajamų kol kas nenori konfliktuoti su Lenkija. Tuo metu pati Lenkija, panaudodama papildomą „Orlen“ pelną, sumažino degalų kainą. Mažesnėmis kainomis naudojasi ne tik lenkai, bet ir pasienio Lietuvos gyventojai.
Prezidentūra savo ruožtu pasigenda išsamesnių skaičiavimų, kiek konkrečiai pajamų į biudžetą galėtų surinkti Lietuva, jei „Orlen Lietuva“ būtų pritaikytas papildomas mokestis.
Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius teigė, kad atsižvelgti į geopolitinį kontekstą yra svarbu, tačiau kiekvienas finansinis sprendimas turi būti pagrįstas kaštų ir naudos analize. Pasak jo, kol kas nėra pateikta pakankamai išsamių skaičiavimų apie galimą mokestinę naudą ir kitus tokio sprendimo trūkumus.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius sakė, kad ši tema nėra baigta. Ją nagrinėja prie Vyriausybės sudaryta darbo grupė, o sprendimai, jei tokie bus priimti, esą bus paskelbti viešai.
Premjeras taip pat priminė į Mažeikius per Klaipėdos uostą iš Italijos gabentą reaktorių. Šiuo pavyzdžiu jis pabrėžė didžiules „Orlen“ investicijas Lietuvoje ir leido suprasti, kad dėl jų papildomas bendrovės apmokestinimas šiuo metu gali būti vertinamas kaip neteisingas.
Pelno dydį slepia nuo visuomenės?
Įprastai „Orlen Lietuva“ finansines ataskaitas skelbdavo kas tris mėnesius. Tačiau šiemet, rinkos sąlygoms naftos versle esant itin palankioms, ataskaitos nepateiktos nei už pirmąjį, nei už antrąjį ketvirtį.
Energetikos eksperto Martyno Nagevičiaus teigimu, bendrovė gali nenorėti atskleisti pelno, nes šis gali atrodyti ypač didelis.
Nors Lietuvos įmonė ataskaitų nepateikia, bendro „Orlen“ grupės pelno prognozės viešai skelbiamos. Pernai, perskaičiavus iš zlotų į eurus, grupė uždirbo 625 mln. eurų, o šiemet prognozuojamas 6,7 mlrd. eurų pelnas. Tai reikštų vienuolika kartų didesnį rezultatą.
M. Nagevičius aiškino, kad Lenkijos Vyriausybė nusprendė 60 proc. apmokestinti papildomą „Orlen“ pelną, o gautas pajamas panaudoti biudžetui ir akcizui sumažinti.
Lietuvos biudžete galėtų atsirasti dešimtys milijonų
Įvertinus „Orlen Lietuva“ gamybos pajėgumus ir dabartinę rinkos padėtį, šiemet naftos perdirbimo bendrovės pelnas gali siekti apie 350 mln. eurų ar net pusę milijardo. Ekspertai mano, kad pritaikius panašų mokestį kaip Lenkijoje Lietuvos biudžetas galėtų gauti dešimtis milijonų eurų.
M. Nagevičiaus vertinimu, vidutinė marža nuo vieno perdirbto naftos barelio išaugo maždaug tris–keturis kartus. Tai dar nėra pelnas, tačiau, jei sąnaudos nesikeičia, galutinis pelnas gali padidėti net vienuolika kartų. Todėl papildomas mokestis galėtų siekti apie 100 mln. eurų.
Dėl to Lietuva atsiduria nepatogioje padėtyje: valdžia nenori pyktis su Lenkija, tačiau dalis parlamentarų tokią poziciją kritikuoja.
Buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad Lietuva kol kas nepriima nei sprendimo mažinti akcizą, nei papildomai apmokestinti didmenininkų pelną. Jos vertinimu, susidaro įspūdis, kad Lenkija savo rinka rūpinasi labiau nei Lietuva.
Ekspertai taip pat kritikuoja Europos Sąjungą, nes ši nesiima bendro atsako į energetinių išteklių kainų krizę ir leidžia šalims atskirai spręsti brangių degalų problemą.
„Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas atkreipė dėmesį, kad vienos valstybės mažina degalų kainas ar akcizus, o kitos to nedaro. Tai iškraipo konkurencines sąlygas visoje Europoje. Jo teigimu, panaši situacija buvo ir per 2022–2023 metų energetikos krizę, kai kiekviena šalis pasirinko savą sprendimą.
„Euronews“ skelbė, kad Lenkijos valstybės kontroliuojama naftos perdirbimo bendrovė „Orlen“ antrąjį ketvirtį gavo beveik 18 mlrd. eurų pajamų ir uždirbo beveik 2 mlrd. eurų grynojo pelno. Tai daugiau nei penkis kartus viršijo praėjusių metų rodiklį.
