Lenkijos energetikos koncernas „Orlen“ netrukus turės apsispręsti dėl „Orlen Lietuva“ Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos modernizavimo. Koncerno vadovui Ireneuszui Fafarai perspėjus, kad nutraukus projektą gamykla apskritai galėtų būti uždaryta, ekspertai tokį pareiškimą vertina kaip derybinę poziciją ir signalą Lietuvai.
Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, pareiškimas susijęs su Lietuvoje aptariamomis galimybėmis apmokestinti įmonės netikėtą pelną. Jo vertinimu, „Orlen“ taip pat siekia paskatinti Lietuvą įvertinti savo vaidmenį modernizuojant milijardinės vertės gamyklą.
Lenkijos politikos ekspertas, Rytų Europos koledžo Vroclave vadovas Laurynas Vaičiūnas teigė, kad pareiškimą galima suprasti kaip poziciją derybose dėl viršpelnio apmokestinimo ir signalą, jog valstybė turėtų kitaip pažvelgti į pačią investiciją.
Modernizavimo projektui užbaigti, skirtingais vertinimais, dar reikėtų apie 0,5 mlrd. eurų. T. Povilausko teigimu, tokiomis aplinkybėmis natūralu, kad koncernas skaičiuoja, ar gamykla jam atsiperka. Anksčiau, kai didelių papildomų investicijų nereikėjo, objektas save išlaikė, tačiau dabar investicijų grąža esą tapo abejotina.
Lietuvos energetikos ir finansų ministrai Lukas Savickas ir Taurimas Valys I. Fafaros pasisakymą siejo su galimu „Orlen Lietuvos“ viršpelnio apmokestinimu. Premjeras Mindaugas Sinkevičius trečiadienį pavedė energetikos, finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrams iki kito pirmadienio įvertinti energetikos įmonių pelną ir viršpelnį bei pateikti siūlymus dėl jo apmokestinimo.
Ekspertai perspėja neapsiriboti vien šių metų rezultatais
I. Fafara Lenkijos naujienų agentūrai PAP sakė, kad „Orlen“ turės nuspręsti, ar tęsti gamyklos modernizavimą. Įgyvendintas projektas jos veiklą pratęstų keliolikai metų, tačiau jo atsisakius iškiltų rizika, kad Mažeikių gamykla nutrauks veiklą.
„Orlen“ vadovo teigimu, metinio „Orlen Lietuvos“ pelno nepakanka ankstesnėms investicijoms į gamyklą padengti. Finansiniu požiūriu jos veiklą pateisina tik tai, kad šiuo metu nereikia papildomo finansavimo.
L. Vaičiūnas teigė, kad Lenkijos viešojoje erdvėje šie pareiškimai didesnio dėmesio nesulaukė – dažniausiai buvo pateikiama tik faktinė informacija, be platesnių vertinimų.
Buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas savo ruožtu pabrėžė, kad dėl itin aukštų degalų, ypač dyzelino, kainų dabartinės Mažeikių gamyklos finansinės perspektyvos atrodo geros. Jo teigimu, visame pasaulyje tokio tipo gamyklos šiuo metu gauna neplanuotai didelį pelną, todėl dabartinė situacija „Orlen“ objektui gali būti vadinamasis aukso amžius.
T. Povilauskas ragino gamyklos padėties nevertinti vien pagal šių metų netikėtą pelną. Jo manymu, sprendimas apmokestinti tokias pajamas galėtų smarkiai sumažinti investuotojo motyvaciją investuoti, vos atsiradus galimybei uždirbti.
Analitikas priminė, kad per pastaruosius 20 metų, nuo tada, kai „Orlen“ 2006 metais įsigijo Mažeikių įmonę, gamykla koncernui nebuvo nuolat gerus rezultatus generuojantis objektas. Jo teigimu, po vienų ar dvejų metų perdirbimo rinkos sąlygos vėl gali kardinaliai pasikeisti „Orlen“ nenaudai, todėl pagal devynių mėnesių rezultatus nederėtų pabloginti keliolikos metų perspektyvos.
I. Fafara taip pat aiškino, kad Mažeikių gamyklos padėtį, kaip ir kitų Europos naftos perdirbimo gamyklų, apsunkina geografinė vieta. Objektas yra toli nuo didelių sausumos rinkų, todėl jo verslo galimybės ribotos. T. Povilausko vertinimu, tai yra viena mažiau konkurencingų gamyklų Europoje.
L. Vaičiūnas su tokiu vertinimu nesutiko. Jo teigimu, teiginys, kad gamykla yra atkirsta nuo didžiųjų rinkų, nėra visiškai teisingas, nes tokia padėtis negalėjo atsirasti staiga tik šiais metais. Ekspertas mano, kad šis argumentas gali būti labiau priedanga.
Diskusiją siūlo perkelti į politinį lygmenį
„Orlen Lietuva“ pernai lapkritį nutraukė sutartį su Jungtinės Karalystės energetikos projektų valdymo bendrove „Petrofac“ dėl žaliavos likučio konversijos įrenginio statybos. Sutartis nutraukta bendrovei dėl finansinių sunkumų nuolat vėluojant vykdyti darbus ir laiku atsiskaityti su Lietuvos subrangovais.
„Orlen Lietuvos“ atstovai nurodė, kad iki sutarties nutraukimo buvo atlikta maždaug 80 proc. visų projekto darbų.
Ž. Vaičiūno teigimu, giluminio naftos perdirbimo įrenginio statyba yra būtina, kad gamykla išliktų pelninga. Jis pabrėžė, kad be šios investicijos ilgalaikės „Orlen“ gamyklos Lietuvoje perspektyvos būtų menkos.
Ž. Vaičiūnas ir L. Vaičiūnas mano, kad diskusijos dėl modernizavimo bei gamyklos ateities turėtų vykti ne tik verslo, bet ir dvišaliu politiniu lygiu. Ž. Vaičiūno teigimu, Lietuvos ir Lenkijos dialogas būtinas, nes abiejų šalių interesas yra užbaigti projektą.
L. Vaičiūnas teigė, kad „Orlen“ investiciją Lietuvoje galima vertinti ne tik ekonominiu požiūriu. Bendrovė yra didžiausia mokesčių mokėtoja šalyje, pelninga ir efektyvi įmonė, tačiau ji taip pat turi didelę politinę reikšmę. Todėl, jo manymu, reikės politikų bendradarbiavimo, o sprendimas nebus vien verslo klausimas.
„Orlen Lietuva“ 641 mln. eurų vertės sutartį su „Petrofac Ltd.“ dėl giluminio naftos perdirbimo įrenginio Mažeikiuose pasirašė 2021 metų spalį. 2023 metų rugpjūtį bendrovė pranešė, kad investicijos į gamyklos modernizavimą pabrango 45 proc. ir sudaro apie 970 mln. eurų.
Neoficialiomis „PAP Biznes“ žiniomis, projektui užbaigti Mažeikiuose reikėtų apie 600–700 mln. JAV dolerių, arba 536–625 mln. eurų.
Pernai kovą Vyriausybė įsipareigojo skirti projektui ne daugiau kaip 54 mln. eurų valstybės paramos ir suteikti kitą finansinę pagalbą. Tarp galimų priemonių įvardytos pelno mokesčio lengvata, kompensacijos už netiesiogines taršos leidimų išlaidas ir investicijos į infrastruktūrą.
„Orlen Lietuva“ yra strateginė Lietuvos įmonė, valdanti Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą ir Būtingės naftos terminalą. Tai vienintelė naftos perdirbimo bendrovė Baltijos šalyse.
