Šių metų spalį metinė infliacija euro zonoje pakilo iki 4 proc. – tai aukščiausias rodiklis per pastaruosius trejus metus, trečiadienį paskelbė Europos Sąjungos statistikos tarnyba Eurostatas.
Tokį kainų augimą daugiausia lėmė Artimuosiuose Rytuose vykstantis karas, paskatinęs staigų energijos kainų šuolį.
Rugsėjį metinė infliacija euro zonoje siekė 3,8 proc. Dabartinis lygis tebėra gerokai didesnis už Europos Centrinio Banko nustatytą 2 proc. tikslą.
Rinkos laukia naujo ECB sprendimo
Spalio infliacijos rodiklis sutapo su „Bloomberg“ apklaustų ekonomistų prognozėmis. Dabar jie tikisi, kad Europos Centrinis Bankas šiemet dar kartą padidins palūkanų normas.
„Capital Economics“ analitikas Jack Allen-Reynolds teigė, kad nerimas dėl aukštos infliacijos tikriausiai paskatins ECB gruodį vėl kelti palūkanas. Vis dėlto, jo vertinimu, tai turėtų būti paskutinis griežtinimo ciklo etapas.
Praėjusią savaitę ECB palūkanų normų nepakeitė, tačiau neatmetė galimybės jas dar kartą padidinti gruodį.
Paskutinį kartą 4 proc. infliacijos riba euro zonoje buvo viršyta 2023 metų rugsėjį – tuomet ji siekė 4,3 proc.
Energija brango sparčiausiai
Eurostato duomenimis, spalį energijos kainų augimas paspartėjo iki 20,8 proc. Rugsėjį jis sudarė 18,9 proc.
Bazinė infliacija, neįtraukianti svyruojančių energijos ir maisto kainų, spalį nepasikeitė ir siekė 2,5 proc. Tačiau maisto produktų ir gėrimų kainų augimas padidėjo: nuo 1,3 proc. rugsėjį iki 1,6 proc. spalį.
J. Allen-Reynolds sakė, kad didesnių energijos kainų netiesioginis poveikis maisto produktams ir bazinei infliacijai kol kas buvo „labai nedidelis“. Tačiau jis pažymėjo, jog ateinančiais mėnesiais šis poveikis maisto kainoms ir bazinei infliacijai turėtų tapti labiau pastebimas.
