Bistrampolio dvaro teritorijoje išlikusios senosios kapinaitės leidžia geriau suprasti dvarą valdžiusių žmonių istoriją. Čia palaidoti du Bistramų giminės atstovai, o jų kapus iki šiol aplanko palikuonys.
Nedidelėse kapinėse – tik du kapai
Bistrampolio dvaro senosios kapinės yra Panevėžio rajono savivaldybei priklausančioje teritorijoje. Šiuo metu jos nebeveikiančios, o jų plotas siekia 0,020 ha.
Tokio dydžio kapinaitės dažniausiai būdingos kaimo vietovėms ir būdavo skirtos nedidelei vietos bendruomenei. Bistrampolyje laidoti tik Bistramų šeimos nariai. Šiose kapinėse ilsisi Karolis Bistramas, miręs 1853 metais, ir Vitoldas Bistramas, miręs 1879-aisiais.
Kapinės tapo dvaro kompozicijos dalimi
Bistrampolio dvaro valdytojas kunigas dr. Rimantas Gudelis pasakojo, kad kapinaitės yra glaudžiai susijusios su dvaro sodybos ir parko struktūra.
Dvaro sodyba įkurta XIX amžiaus pradžioje, o parkas suplanuotas šiek tiek banguotame reljefe. Vakarinėje jo dalyje išryškėja simetrijos ašis. Į pietryčius vedanti privažiavimo alėja įkomponuota tarp dviejų nedidelių tvenkinių ir baigiasi kilpa priešais klasicistinius rūmus esantį lašo formos parterį.
Kitoje šios ašies pusėje, prie kelio, įrengtos dvaro kapinaitės tapo tarsi baigiamuoju kompozicijos akcentu. Jų planas kvadratinis ir simetriškas.
Įėjimą saugo išskirtiniai vartai
Kapines juosia akmenų mūro tvora, o į jas patenkama pro dvivėrius metalinius vartus. Stačiakampio plano vartų stulpai yra aukštesni ir masyvesni, sumūryti iš raudonų plytų bei tamsiai pilkų tašytų akmenų.
Stulpų viršų dengia skardiniai trikampiai dvišlaičiai stogeliai. Jų viršūnėse išlikusios buvusių kryželių liekanos.
Centre stovi vienintelis paminklas
Kapinių centre pastatytas vienas monolitinio akmens paminklas Karoliui ir Vitoldui Bistramams. Jame pavaizduotas medis su nukirstomis šakomis ir šaknimis, o prie kamieno pritvirtinti du stilizuoti skydai.
Skydeliuose iškalti įrašai lenkų kalba. Juose nurodyti palaidotųjų vardai, pavardės, mirties metai ir maldos prašymas. Karolio Bistramo įraše pažymėta, kad jis mirė 1853 metų gegužės 1 dieną, o Vitoldo Bistramo įraše nurodyti 1879 metai.
Nukirstas medis simbolizuoja nutrūkusį gyvenimą
R. Gudelio teigimu, paminklo forma greičiausiai perimta iš romantizmo stilistikos. Nukirstas medis su pašalintomis šakomis ir šaknimis simbolizuoja nutrūkusį gyvenimą.
Tokie sudėtingesni natūralistiniai paminklai dažniausiai būdavo gaminami iš marmuro ar kitų akmens rūšių. Virš skydų, centre, įkomponuotas Nukryžiuotojo veidas, o kamieno viršuje iškaltas reljefinis katalikiškas kryžius.
Paminklas pastatytas ant apvalaus lauko akmenų mūro postamento. Lietuvoje esama ir daugiau panašios formos paminklų.
Palikuonys kapus aplanko iki dviejų kartų per metus
Nors Bistramų šeimos palikuonys gyvena toli, jie atvyksta į Bistrampolį. Tokie apsilankymai nėra dažni, tačiau per metus jų būna iki dviejų.
Atvykę palikuonys aplanko kapinaites, padeda gėlių ir uždega žvakutę. Per Visų šventųjų dieną ir Vėlines žvakių ant kapų taip pat būna.
Kapinių priežiūra rūpinasi Bistrampolio dvaro darbuotojai ir Kučių kaimo bendruomenė. R. Gudelis kapinaites vadina jaukiomis, nors jų nedidelį plotą rudenį užkloja spalvingi klevo lapai.
Pasak kunigo, lapai kapams suteikia dar daugiau jaukumo, todėl jų iš karto nesinori grėbstyti. Vis dėlto vėliau juos sutvarko vietos žmonės, gerbiantys kapinėse palaidotus Bistramų giminės atstovus.
