Kauno apylinkės teismas dar šešiems mėnesiams pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą medikui Vytautui Abraičiu, kuris kaltinamas slapta filmavęs pacientes.
Kaip informavo Kauno apylinkės teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Inga Ramanauskaitė, ši procesinės prievartos priemonė galios iki 2027 m. balandžio 7 d.
Rugsėjo 18 dieną teismas dar trims mėnesiams, iki gruodžio 20-osios, buvo pratęsęs draudimą V. Abraič iui laikinai verstis gydytojo akušerio veikla. Teismai, pratęsdami taikomus ribojimus, nurodo, kad aplinkybės, dėl kurių šios procesinės prievartos priemonės buvo paskirtos, neišnyko.
V. Abraičio advokatas ne kartą skundė sprendimus, kuriais apribota galimybė naudotis turtu ir laikinai dirbti. Tačiau Kauno apygardos teismas šiuos skundus atmesdavo.
Bylos nagrinėjimas Kauno apylinkės teisme bus tęsiamas lapkričio 18 dieną. Procesas jau artėja prie pabaigos, todėl kitame posėdyje gali prasidėti baigiamosios kalbos. Tuomet pasisakytų prokuroras, kaltinamojo bei nukentėjusiųjų advokatai.
V. Abraitis kaltinamas piktnaudžiavimu ir neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu. Savo kaltę jis neigia. Teisme medikas laikėsi anksčiau viešai išsakytos pozicijos, kad pacientes filmavo švietėjiškais ir pedagoginiais tikslais.
Pernai lapkritį, prokurorui teisme perskaičius kaltinamąjį aktą, V. Abraitis taip pat nepripažino kaltės. Jis teigė parodymus duosiąs tik tada, kai bus apklausti liudytojai ir nukentėjusiosios.
Prokuratūros duomenimis, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų pradėtas vykdant su įtariamu kyšininkavimu susijusį tyrimą. Jo metu gauta informacijos apie kaltinamojo mobiliajame telefone buvusius vaizdo įrašus.
Nustatyta, kad nuo 2018 m. birželio iki 2023 m. birželio tokiomis aplinkybėmis galėjo būti nufilmuota apie 20 gydytojo pacienčių. Duomenų, kad įrašai būtų buvę platinami, ikiteisminio tyrimo metu nerasta.
Nukentėjusiomis byloje pripažintos 8 moterys, jos jau apklaustos teisme. Apytikslė jų civilinių ieškinių suma siekia apie 67 tūkst. eurų. V. Abraičio turtui areštas taikomas tam, kad būtų užtikrintas galimas šių ieškinių įvykdymas, jeigu teismas juos patenkintų.
Teisme nagrinėjama ir kyšininkavimo byla
Sausį Klaipėdos apygardos teismas nusprendė kitą V. Abraičio bylą nagrinėti uždaruose posėdžiuose. Šioje byloje medikas kaltinamas kyšininkavimu.
Klaipėdos apygardos prokuratūra bylą teismui perdavė pernai spalį. Joje keturi žmonės kaltinami kyšininkavimu, o vienas asmuo – jų papirkimu. Tarp kaltinamųjų kyšininkavimu yra ir V. Abraitis.
Visi kaltinamieji jiems pareikštų kaltinimų nepripažįsta.
Kartu su V. Abraičiu šioje byloje teisiamas ir žinomas uostamiesčio medikas Jonas Sąlyga, dabar vadovaujantis Klaipėdos miesto poliklinikai. Kaltinimai J. Sąlygai nėra siejami su jo dabartine darboviete.
Generalinės prokuratūros skelbtais duomenimis, trys galimai kyšius priėmę asmenys dirbo viešosiose įstaigose, teikiančiose medicinos paslaugas, o vienas – savivaldybės administracijos skyriuje.
Bylos duomenimis, Ukmergės rajono gyventoja, veikdama savo arba artimųjų interesais, kyšiais atsilygino Klaipėdos ir Palangos įstaigose vadovaujamas pareigas einantiems darbuotojams bei gydytojui iš Kauno. Mainais siekta, kad gydytojai priimtų be išankstinės registracijos ir kad būtų suteikta daugiau ar kokybiškesnių sveikatos priežiūros paslaugų bei procedūrų.
Iš viso daugiau kaip 1,5 tūkst. eurų vertės kyšiai buvo perduodami ne pinigais, o neatlygintinai atliekamais aplinkos tvarkymo darbais. Tai buvo augalų sodinimas, medžių genėjimas, sklypų priežiūra ir kiti darbai valstybės tarnautojų ar jų artimųjų privačiose valdose. Šiuos darbus kaltinamoji organizavo ir apmokėjo pasitelkdama savo sutuoktinio individualią žemės ūkio veiklą bei jo darbuotojus.
Įtariama, kad siekdama artimam žmogui užtikrinti priėmimą ir konsultaciją be eilės Kauno klinikose, kaltinamoji tokiais darbais atsiskaitė su dabar jau nebedirbančiu gydytoju akušeriu ginekologu V. Abraičiu.
Prokuratūros teigimu, kaltinamoji taip pat organizavo ir neatlygintinai atliko teritorijos tvarkymo bei augalų sodinimo darbus Klaipėdos universiteto ligoninės tuometiniam laikinajam vadovui J. Sąlygai. Taip esą siekta padėti jos artimam asmeniui patekti į reabilitacijos ligoninę.
Už ilgesnį reabilitacijos paslaugų teikimą, didesnį procedūrų skaičių ir geresnę priežiūrą, teisėsaugos duomenimis, kaltinamoji suorganizavo aplinkos tvarkymo darbus vieno Palangos reabilitacijos ligoninės skyriaus vedėjos šeimos privačiame sklype.
Dar vienu atveju kaltinamoji, veikdama sutuoktinio interesais, per tarpininkę perdavė kyšį Klaipėdos savivaldybės administracijos tarnautojai. Taip esą buvo siekiama, kad sklandžiai būtų priimti Klaipėdos viešųjų erdvių tvarkymo darbai ir ateityje būtų užtikrintas palankumas.
