Smurto atvejai Vilniaus Ryto progimnazijoje (tv3.lt koliažas)
Apie vaikų smurtą, jo priežastis ir viešinimo pasekmes naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjosi Vilniaus Žvėryno gimnazijos vadovas Rimantas Remeika ir šeimos bei vaikų psichologė Sonata Vizgaudienė.
Ar vaikai šiandien smurtauja dažniau?
R. Remeikos teigimu, nėra įrodymų, kad smurto tarp vaikų šiandien būtų daugiau nei anksčiau. Pasak jo, anksčiau tiesiog buvo mažiau galimybių apie tokius atvejus sužinoti, o problemos dažnai būdavo sprendžiamos vietoje.
Dabar apie incidentus informacija pasklinda gerokai greičiau. Tai leidžia daugiau kalbėti apie problemą ir suteikti pagalbą tiek nukentėjusiesiems, tiek smurtavusiems vaikams.
S. Vizgaudienė pabrėžė, kad tokią informaciją būtina viešinti jautriai ir atsakingai. Plačiai pasklidę duomenys gali turėti neigiamų padarinių ir smurtautojui, ir aukai, nes abiem pusėms tenkantis dėmesys dažniausiai nėra pageidaujamas.
Kita vertus, kalbėjimas apie patį įvykį gali padėti vaikams suprasti, kad smurtas nėra toleruojamas. Specialistė pabrėžė, kad reikėtų vengti asmeninės informacijos apie situacijoje dalyvavusius vaikus ir paauglius.
Pasak jos, svarbu ne tik aprašyti, kas įvyko, bet ir paaiškinti, kodėl smurtas yra nepriimtinas. Tačiau nederėtų viešai įvardyti konkrečių žmonių ir rodyti jų iš neigiamos perspektyvos, ypač kai kalbama apie nepilnamečius. Smurto priežastys gali būti įvairios, nors pats vertinimas nesikeičia – smurtui vietos būti negali.
Mokykloje su incidentais susiduriama beveik kasdien
Paklaustas apie konfliktų dažnumą, R. Remeika sakė, kad jo vadovaujama mokykla į vaikų elgesį ir patyčias reaguoja itin jautriai. Todėl su vienokiais ar kitokiais nemaloniais atvejais tenka susidurti praktiškai kasdien.
Direktorius vengė paauglius vadinti smurtautojais. Jo patirtis rodo, kad neadekvačiai pasielgia arba pykčio nesuvaldo dažniausiai stipriai išreikštų poreikių turintys vaikai. Kartais jie nesupranta savo veiksmų, o tam tikri dirgikliai sukelia emocijas, kurių paauglys nepajėgia kontroliuoti.
Mokyklos uždavinys, anot R. Remeikos, yra dar iki konflikto nustatyti galimus dirgiklius ir užkirsti kelią pavojingai situacijai. Kai jau tenka fiziškai skirti susikibusius paauglius, svarbu, kad incidentas nesulauktų papildomo viešumo ir nesukeltų dar didesnės žalos.
Direktorius norėtų, kad tokios situacijos pirmiausia būtų sprendžiamos mokytojų, vaikų ir tėvų lygmeniu. Jis pastebėjo, kad pykčio ar elgesio protrūkių dažniau pasitaiko vaikams, kurių šeimose kyla sunkumų, pavyzdžiui, vyksta skyrybos arba trūksta ryšio su tėvais. Savo išgyvenimus vaikas gali išreikšti kitokiu elgesiu.
Kas gali paskatinti paauglio smurto protrūkį?
S. Vizgaudienė aiškino, kad nepageidaujamą elgesį dažnai lemia ne viena, o kelios susidedančios priežastys. Tarp jų – psichologiniai sunkumai, vaiko nepriežiūra ir sudėtinga padėtis šeimoje. Patiriama įtampa gali atsispindėti santykiuose su bendraamžiais.
Tokie vaikai būna dirglesni, labiau įsitempę ir jautriau reaguoja į aplinką. Smurtas kartais tampa gynybine reakcija, ypač jei vaikas yra atstumtas, nepriimamas ar patiria patyčias.
Paaugliams taip pat būdingi emocijų reguliavimo sunkumai. Jų smegenys dar bręsta, o sritys, atsakingos už emocijų kontrolę, atsakomybės prisiėmimą ir elgesio pasekmių numatymą, dar nėra visiškai susiformavusios. Dėl to stipriai jaudinantis ar skaudus įvykis gali paskatinti nesusivaldyti ir tuo metu negalvoti apie galimas pasekmes. Vėliau dalis paauglių dėl savo elgesio gailisi.
Didelę įtaką daro ir bendraamžių grupė. Jei joje agresija laikoma drąsos, stiprybės ar autoriteto ženklu, vaikas gali perimti tokias vertybes ir pradėti laikyti smurtą priimtinu elgesiu.
Paauglys taip pat gali būti išprovokuotas įrodyti savo poziciją prieš kitus. Nenorėdamas pasirodyti silpnas ar nevykęs, jis kartais imasi veiksmų, kurių pats nebūtų pasirinkęs.
Specialistė atkreipė dėmesį ir į nepakankamą tėvų dėmesį. Paauglystėje vaikai dažnai atsiriboja nuo tėvų, mažiau nori bendrauti ir nebeskiria jiems autoriteto vaidmens. Tėvai, negaudami įprasto grįžtamojo ryšio, taip pat gali atsitraukti, tačiau tai yra klaida.
Nors paaugliai savo meilę ir poreikį būti suprasti dažnai slepia, tėvų palaikymas jiems išlieka labai svarbus. Suaugusieji neturėtų pasiduoti vaiko atstūmimui, o turėtų stengtis jį suprasti, neeskaluoti konfliktų ir išlaikyti ryšį.
Net jei paauglys kalba nemaloniai ar elgiasi atšiauriai, tėvai turėtų reaguoti brandžiai ir ieškoti progų leisti laiką kartu. Šeimos tradicijos bei bendros veiklos padeda geriau suprasti, kuo vaikas gyvena, ir išsaugoti galimybę kalbėtis svarbiomis temomis.
Tvirtas ryšys su šeima, pasak psichologės, gali sumažinti tikimybę, kad paauglys pasirinks netinkamą draugų ratą ar ims toleruoti nepriimtiną elgesį.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
