Pirmasis rimtesnis žiemos signalas Lietuvą gali pasiekti jau antrąją lapkričio savaitę. Naujausias amerikiečių GFS orų modelio skaičiavimas rodo, kad lapkričio 12 dieną didelėje šalies dalyje gali susidaryti sniego danga, o kai kur jos storis galėtų siekti apie 5–7 centimetrus. Vis dėlto tokio ilgo laikotarpio prognozės dar gali smarkiai keistis.
Lenkijos meteorologijos portalas „TwojaPogoda.pl“ skelbia apie galimą žiemiškų orų sugrįžimą Vidurio ir Rytų Europoje. Remiantis spalio 30 dienos GFS skaičiavimais, apie lapkričio 11–12 dieną pirmoji reikšmingesnė sniego danga gali pasirodyti dalyje Lenkijos.
Prognozės žemėlapis rodo, kad šaltesni orai gali neapsiriboti Lenkija. Sniegas numatomas ir Lietuvoje, Latvijoje bei kitose regiono valstybėse. Tai leidžia svarstyti, kad pirmasis didesnis šaltojo sezono epizodas gali apimti nemažą Baltijos regiono dalį.
Kuriuose Lietuvos rajonuose sniego gali būti daugiausia?
Spalio 30 dieną sudarytame GFS žemėlapyje, kuriame pateikiama lapkričio 12-osios 8 valandos Lietuvos laiku prognozė, sniego danga numatoma didelėje šalies teritorijos dalyje.
Daugelyje Lietuvos rajonų jos storis galėtų siekti maždaug 2–5 centimetrus. Kai kur modelis rodo ir apie 5–7 centimetrų sniego dangą.
Tačiau tai nėra tikslūs konkrečių miestų ar savivaldybių rodikliai. Pateikti skaičiai atspindi vieną modelio skaičiavimo scenarijų, kuris iki prognozuojamos datos dar gali būti pakoreguotas.
Be to, žemėlapyje nurodomas galimas ant žemės susidariusios sniego dangos storis, o ne per vieną dieną iškrisiančių kritulių kiekis. Todėl pagal jį negalima nustatyti, kiek sniego konkrečiai iškris lapkričio 12-ąją ar kada tiksliai prasidės snygis.
Šaltas oras į Baltijos šalis gali plūsti iš rytų
Lenkijos meteorologai atkreipia dėmesį į vis labiau žiemiškas sąlygas į rytus ir šiaurę nuo Lenkijos.
Europinėje Rusijos dalyje kai kur temperatūra jau nukrinta iki 10 laipsnių šalčio. Sibire šalčiai dar stipresni: Jakutijoje pastarosiomis naktimis vietomis fiksuota apie 30 laipsnių šalčio, o sniego danga kai kur siekia maždaug pusę metro.
Vis dėlto vien šalto oro ir sniego atsargų rytiniuose regionuose nepakanka, kad žiema pasiektų Lietuvą ar Lenkiją.
Svarbiausia bus atmosferos cirkuliacija – aukšto ir žemo slėgio sričių išsidėstymas, vėjų kryptys bei oro masių judėjimas. Jei susidarytų palankios sąlygos šaltam orui plūsti iš šiaurės ar rytų, temperatūra Baltijos regione galėtų greitai mažėti. Kartu su krituliais tai sudarytų sąlygas sniegui iškristi ir žemumose.
Lapkričio pradžioje žiema dar neturėtų skubėti
„TwojaPogoda.pl“ teigimu, artimiausiu metu Lenkijos orus veiks aukšto slėgio sritis, apimanti Britų salas ir Šiaurės jūrą.
Dėl šios priežasties numatomi nepastoviai debesuoti, tačiau daugiausia sausi orai. Kai kur gali tvyroti tiršti rūkai, o matomumas sumažėti iki 100 metrų.
Lenkijoje naktimis prognozuojama maždaug 0–5 laipsnių šiluma, vietomis galimas nedidelis šaltukas. Dienomis temperatūra turėtų siekti apie 7–10 laipsnių šilumos.
Lenkijos meteorologų vertinimu, iki lapkričio 8 dienos didesnėje šalies dalyje sniego dar neturėtų būti. Žiemiškesni orai tuo metu labiausiai tikėtini aukštuose kalnuose.
Tačiau ši prognozė sudaryta Lenkijai, todėl jos temperatūros ir kritulių rodiklių negalima tiesiogiai taikyti Lietuvos miestams.
Permainos gali prasidėti apie lapkričio 9–12 dieną
Lenkijos meteorologijos portalo analizuojami modeliai rodo, kad kai kuriuose regionuose pirmieji žiemiški krituliai gali pasirodyti nuo lapkričio 9 dienos.
Iš pradžių sniegas būtų negausus ir kristų tik vietomis. Ryškesnis žiemiškų orų epizodas prognozuojamas apie lapkričio 11–12 dieną.
Pagal vieną GFS scenarijų sniegas galėtų apimti maždaug pusę Lenkijos teritorijos, o kai kur temperatūra nukristi žemiau 5 laipsnių šalčio.
Tame pačiame modelio skaičiavime matomas ir sniego dangos plitimas į Baltijos šalis. Tai rodo, kad antrąją lapkričio savaitę žiemiškų orų tikimybė gali padidėti ir Lietuvoje.
Kol kas neaišku, ar sniegas išsilaikytų ilgiau, ar netrukus nutirptų. Tam įtakos turės oro temperatūra, žemės paviršiaus būklė ir tolesnė orų raida.
Kiek patikimas šis scenarijus?
GFS yra vienas plačiausiai naudojamų pasaulinių skaitmeninių orų prognozavimo modelių, tačiau jo rezultatai, kai prognozuojama ilgesniam nei savaitės laikotarpiui, pasižymi nemažu neapibrėžtumu.
Pirmąjį sniegą ypač sudėtinga numatyti tada, kai temperatūra svyruoja apie nulį. Net vieno ar dviejų laipsnių skirtumas gali lemti, ar konkrečioje vietoje lis, kris šlapdriba, ar snigs.
Sniego dangos susidarymą nulemia ne tik kritulių kiekis, bet ir tai, kaip greitai sniegas tirpsta. Todėl spalio 30 dienos modelio skaičiavimas dar nėra pakankamas pagrindas teigti, kad lapkričio 12-ąją Lietuvoje tikrai bus sniego.
Artimiausiomis dienomis prognozės gali būti pakeistos: žiemiškas epizodas gali nusikelti, susilpnėti arba visai nepasitvirtinti. Vis dėlto dabartinis scenarijus rodo, kad antrąją lapkričio savaitę orų prognozes verta stebėti atidžiau, ypač planuojantiems ilgesnes keliones automobiliu.
Šaltiniai – „TwojaPogoda.pl“, GFS modelio prognozė, paskelbta „WXCharts“ (2026 m. spalio 30 d., 06 UTC skaičiavimas).
