Padidėjęs cholesterolio kiekis dažnai nesukelia aiškiai pastebimų simptomų, todėl žmogus gali nežinoti, kad jo širdies ir kraujagyslių sistemai kyla grėsmė. Ši problema nėra būdinga vien vyresniems ar antsvorio turintiems žmonėms – didesnį cholesterolį gali turėti ir liekni, sveikai gyvenantys asmenys.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kas gali didinti blogojo cholesterolio kiekį ir kodėl vertinant širdies bei kraujagyslių ligų tikimybę nepakanka pažvelgti tik į bendrojo cholesterolio rodiklį.
Riziką didina ne vien riebus maistas
Vienas svarbių veiksnių, galinčių neigiamai paveikti cholesterolio rodiklius, yra sėslus gyvenimo būdas. Dėl fizinio aktyvumo stokos gali padaugėti blogojo cholesterolio ir sumažėti gerojo, kuris padeda pašalinti cholesterolio perteklių iš kraujagyslių.
Prie prastesnių rezultatų taip pat gali prisidėti rūkymas ir alkoholio vartojimas. Vaistininkė pabrėžia, kad reikšmės turi ir ilgalaikis stresas. Jis gali tiesiogiai paveikti lipidų apykaitą, o netiesiogiai – skatinti persivalgymą ar prastą miegą. Be to, padidėjęs streso hormonų kiekis gali neigiamai veikti lipidų apykaitą.
Įtakos turi miegas, svoris ir paveldimumas
Nepakankamas ar nekokybiškas miegas siejamas ne tik su prastesne savijauta, bet ir su nepalankiais cholesterolio rodikliais bei didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Cholesterolio kiekiui įtakos gali turėti antsvoris ir nutukimas. Rizika taip pat didėja sergant lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, antrojo tipo cukriniu diabetu, ypač kai jis nėra tinkamai kontroliuojamas.
Ne visus rizikos veiksnius galima pakeisti įpročiais. Cholesterolio rodiklius gali lemti genetinis polinkis, amžius ir hormoniniai pokyčiai. Todėl padidėjęs cholesterolis nustatomas ir liekniems žmonėms, kurie gyvena sveikai. Jei tokių problemų turėjo tėvai ar seneliai, didesnius rodiklius gali paaiškinti paveldimumas.
Dėl šios priežasties profilaktiniai tyrimai svarbūs net tada, kai žmogus jaučiasi gerai ir jo gyvenimo būdas atrodo sveikas. Gera savijauta savaime negarantuoja normalaus cholesterolio kiekio.
Bendrasis rodiklis neparodo viso vaizdo
Vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką būtina atsižvelgti ne tik į bendrąjį cholesterolį. Reikėtų įvertinti visą lipidų profilį, kitus kraujo tyrimų rezultatus ir individualias sveikatos aplinkybes.
Svarbūs ir kraujospūdis, mityba, žalingi įpročiai, antrojo tipo cukrinis diabetas, gliukozės apykaitos sutrikimai, antsvoris bei fizinio aktyvumo lygis. Dėmesio reikėtų skirti ir pilviniam nutukimui, kuris gali būti susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Rizikai įtakos turi amžius bei šeimos sveikatos istorija. Jei artimieji turėjo padidėjusį cholesterolį arba anksti susirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, apie tai svarbu pasakyti sveikatos priežiūros specialistui, nes tokia šeiminė anamnezė gali reikšti didesnę panašių problemų tikimybę.
Taigi vienas cholesterolio tyrimo skaičius neleidžia visapusiškai įvertinti sveikatos būklės. Riziką gali padėti mažinti reguliarus rodiklių tikrinimas, fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas ir žalingų įpročių atsisakymas, o tyrimų rezultatus reikėtų vertinti atsižvelgiant į bendrą žmogaus sveikatą.
