Vienur prekė pabrango 42,5 proc., kitur atpigo: ar tikrai žinome, kuriame mieste apsipirkti pigiau?

Tos pačios būtiniausios prekės kainos skirtinguose Lietuvos miestuose gali judėti visiškai priešingomis kryptimis: vienur jos šokteli dešimtimis procentų, kitur – sumažėja. Tačiau vien iš tokio pokyčio spręsti, kuriame mieste apsipirkti pigiausia, negalima.

Naujienų portalas tv3.lt palygino Valstybės duomenų agentūros (VDA) skelbiamą informaciją apie kainas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Remtasi agentūros rekomenduojamu laikotarpiu – 2026 metų rugpjūčio ir 2025 metų gruodžio kainomis. Tai leidžia įvertinti, kaip jos pakito nuo metų pradžios.

Ryškiausias skirtumas nustatytas analizuojant indų ploviklių kainas. Šiauliuose jos padidėjo 42,5 proc., o Kaune tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 11,9 proc.

VDA pabrėžia, kad rezultatams įtakos gali turėti konkrečiai stebimi produktai ir pasirinktos prekybos ar paslaugų teikimo vietos. Dėl to to paties produkto kainų pokyčiai skirtinguose miestuose ne visada gali būti tiesiogiai lyginami.

Dešimt ryškiausių skirtumų

Buvo atrinkta 10 prekių ir paslaugų, kurių kainų pokyčiai penkiuose miestuose išsiskyrė labiausiai. Palyginimui pateikti du miestai, kuriuose skirtumas buvo didžiausias, taip pat šis skirtumas procentiniais punktais.

Procentiniai punktai rodo ne pačią prekės kainą, o dviejų procentinių pokyčių skirtumą. Pavyzdžiui, jei viename mieste prekė pabrango 10 proc., o kitame – 5 proc., skirtumas sudaro 5 procentinius punktus.

Aštuoniais iš dešimties atvejų viename mieste kaina augo, o kitame mažėjo. Malkos ir morkos buvo vienintelės iš minėtų prekių, kurios brango visuose penkiuose miestuose.

Kodėl tos pačios kategorijos kainos skiriasi?

VDA kainas renka pagal iš anksto sudarytą prekių ir paslaugų sąrašą, vadinamą statistiniu krepšeliu. Kiekviename mieste, atsižvelgiant į prekės aprašymą, pasirenkamas konkretus stebimas produktas.

Agentūra pateikia dantų pastos pavyzdį: jei registruojama 75–100 ml talpos pakuotė, skirtingose pardavimo vietose gali būti stebimos skirtingų gamintojų ar prekės ženklų pastos. Pasirinkus konkretų produktą, jo kaina toje pačioje prekybos vietoje registruojama kiekvieną mėnesį, kad būtų galima fiksuoti pokyčius.

Didžiuosiuose miestuose vienos prekės ar paslaugos kainai apskaičiuoti paprastai surenkama 8–10 kainų. Didieji prekybos tinklai VDA pateikia informaciją iš pirkimo kvitų, kuriuose matyti, kiek už maisto produktus ir nealkoholinius gėrimus sumokėjo pirkėjai. Duomenys taip pat renkami kitose parduotuvėse ir turgavietėse.

Skirtingą kainų raidą gali lemti nevienodos registravimui pasirinktos prekybos ar paslaugų teikimo vietos, skirtingi produktai ir jų prekių ženklai, taip pat konkrečiomis kainų fiksavimo dienomis galiojusios akcijos ar nuolaidos.

VDA ragina atsargiai vertinti kino, teatro ir muziejų bilietų, drabužių bei avalynės kainų pokyčius.

Įtakos gali turėti ir ankstesnė kaina. Jei viename mieste ankstesnį mėnesį prekė buvo parduodama su nuolaida, o kitą mėnesį akcija baigėsi, užfiksuotas kainos padidėjimas gali būti kitoks nei mieste, kuriame nuolaida apskritai nebuvo taikoma.

Agentūros turimi duomenys parodo užregistruotus kainų pokyčius, tačiau vien jų ne visada pakanka patikimai nustatyti priežastis. Norint įvertinti akcijų, prekybos vietų ar konkrečių produktų pasirinkimo įtaką, reikėtų papildomos informacijos ir išsamesnės analizės.

Ar pagal šiuos duomenis galima išsirinkti pigiausią miestą?

Kainos brangimas ar pigimas skaičiuojamas lyginant su ankstesne kaina tame pačiame mieste. Todėl prekė, kuri vienur pabrango labiau, vis tiek gali kainuoti mažiau nei kitame mieste. Norint nustatyti, kur ji pigiausia, reikėtų lyginti absoliučias kainas.

VDA teigia, kad kai kurių produktų, pavyzdžiui, maisto ar degalų, vidutines kainas pagal miestus būtų galima pateikti. Vis dėlto prieš skelbiant tokią informaciją būtina įvertinti, ar pagal ją nebūtų įmanoma atpažinti konkrečios įmonės. Viena iš sąlygų – turi būti užregistruotos mažiausiai 3 konkretaus produkto kainos.

Agentūra taip pat įspėja, kad iš vidutinių kainų apskaičiuoti pokyčiai gali nesutapti su oficialiai skelbiamais kainų pokyčiais. Skaičiuojant vartotojų kainų indeksą atsižvelgiama ne tik į užfiksuotas kainas, bet ir į galimus produktų kokybės pokyčius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *