Donaldo Trumpo administracijai švelninant dalį sankcijų Rusijai, vis daugiau klausimų kyla ir dėl Ukrainai itin svarbios amerikiečių žvalgybinės informacijos. Ekspertai teigia, kad tokie Vašingtono veiksmai siunčia Kremliui dviprasmišką žinią, o didžiausią kainą už tai moka Ukraina.
Apie galimas JAV politikos pasekmes naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala bei Lietuvos ambasadorius Švedijoje, buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Ar derybos gali atverti kelią taikai?
L. Kojalos vertinimu, net konflikto įšaldymas nebūtinai būtų pats blogiausias scenarijus. Ukraina sutinka su paliaubomis, nors maždaug penktadalis šalies teritorijos yra okupuota, tačiau Rusija tam nepritaria. Tęsiami apšaudymai rodo, kad Maskva siekia padėtį keisti tolesnėmis atakomis prieš Ukrainos civilius, karinius objektus ir kitas vietas.
Pasak jo, jau įvyko maždaug devyni įvairių JAV delegacijų vizitai ir susitikimai su Vladimiru Putinu, tačiau reikšmingo proveržio pasiekti nepavyko. Todėl kyla klausimas, kokie nauji argumentai ar pasiūlymai galėtų išjudinti situaciją iš aklavietės. Kol kas esminių pokyčių nematyti.
Ekspertas atkreipė dėmesį į prieštaringą įvykių eigą. Prieš vykdamas į Maskvą, tiksliau – Sankt Peterburgą, Steve’as Witkoffas susitiko su Europos lyderiais, Ukrainos atstovais ir prezidentu. Šiuose pokalbiuose buvo kalbama apie ilgalaikes saugumo garantijas Ukrainai, kurios galėtų būti prilygintos NATO sutarties penktajam straipsniui.
Viena vertus, žadama, kad ateityje Ukraina turės garantijas nuo naujų Rusijos atakų, taip pat neatmetant Vakarų valstybių įsitraukimo į jos gynybą. Kita vertus, tuo pat metu, Rusijos puolimui intensyvėjant, o grėsmėms vis dažniau iškilus ir kitoms Europos šalims, sankcijos švelninamos.
L. Kojalos teigimu, šios žinutės tarpusavyje nesuderinamos ir neleidžia kalbėti apie apčiuopiamą pažangą. Jo manymu, Ukraina ir didžioji dalis Europos valstybių tebemano, kad vienintelis būdas pakeisti V. Putino požiūrį yra didinti karo kainą Rusijai.
Tai, pasak jo, galima daryti sankcijomis, karine parama Ukrainai, amunicijos ir oro gynybos sistemų tiekimu. Ukrainos kapituliacija negali būti svarstoma nei pačioje Ukrainoje, nei Europos valstybėse.
Kodėl Vašingtonas švelnina poziciją Maskvos atžvilgiu?
Vertindamas JAV sprendimus dėl sankcijų, L. Kojala teigė, kad sunku nepastebėti artėjančių lapkričio 3-iosios rinkimų įtakos. Nemažai amerikiečių jau buvo atidavę savo balsus, todėl šalies vidaus politinis kontekstas darė poveikį administracijos sprendimams.
Jis taip pat paminėjo Rusijos kalėjime laikyto Amerikos piliečio paleidimą ir kitus Trumpo administracijos keliamus tikslus. Vis dėlto, eksperto vertinimu, šios priežastys nepakeitė bendros strateginės situacijos.
Sankcijų išimtis pati savaime nesugriovė viso sankcijų režimo, nes jos poveikis yra ribotas tiek Rusijos energetikos sektoriui, tiek Jungtinėms Valstijoms. Tačiau svarbi ir pati siunčiama žinia: neaišku, kokių veiksmų dar turėtų imtis Rusija, kad JAV spaudimas jai būtų sustiprintas. Tuo metu tęsiamos brutalios atakos, kurios, L. Kojalos nuomone, kaip tik turėtų skatinti didesnį spaudimą Maskvai.
Diskusijoje taip pat aptartas Elono Musko raginimas išjungti Ukrainos kariuomenei palydovinio interneto „Starlink“ veikimą. Donaldas Trumpas vėliau pripažino, kad paslauga buvo atkurta.
L. Linkevičius teigė, kad būtent ši sritis kelia daugiausia nerimo. Jo vertinimu, JAV karinė ir finansinė parama Ukrainai iš esmės nevyksta, o didžiausia našta tenka europiečiams. Tačiau Ukrainai itin svarbios amerikiečių teikiamos žvalgybinės galimybės, taip pat „Starlink“ ir „Starshield“ sistemos.
Europa artimiausiu metu neturi galimybių jų pakeisti. Tai tiesiogiai apsunkina Ukrainos padėtį fronte ir civilių gelbėjimą, nes be šių duomenų sudėtingiau apsisaugoti nuo balistinių raketų. Rusija tai žino ir tuo naudojasi.
Pasak L. Linkevičiaus, daugiausia neaiškumo kelia informacijos tiekimo pastovumas. Nors D. Trumpas tvirtino, kad duomenų perdavimas nėra nutrauktas, iš Ukrainos buvo girdėti prieštaringų pranešimų apie tiekimo sutrikimus. Todėl neatmetama, kad informacija perduodama su pertrūkiais ir nėra stabili.
Kiti klausimai, įskaitant sankcijas naftos sektoriui, taip pat svarbūs, tačiau bendra situacija, anot jo, iš esmės nepasikeitė. L. Linkevičius spėjo, kad Trumpo administracijos dėmesį šiuo metu labiausiai telkia vidurio kadencijos rinkimai.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į JAV visuomenės nuomonę. Naujausių sociologinių tyrimų duomenimis, daugiau kaip pusė amerikiečių, maždaug 55 procentai, Rusiją laiko priešu ir mano, kad sankcijos bei spaudimas Maskvai turi būti tęsiami, o parama Ukrainai neturi mažėti. Tik 11 procentų respondentų pritaria mažesnei paramai Ukrainai.
Ar sprendimus lemia rinkiminiai skaičiavimai?
Paklaustas, ar D. Trumpas galėtų sprendimus grįsti ekonominiais interesais ir siekti rinkėjams suteikti daugiau finansinės naudos, L. Linkevičius teigė, kad politikai visuomet vertina savo interesus. Vis dėlto, jo manymu, prieš rinkimus privalu atsižvelgti į visuomenės nuotaikas, o šiuo atveju matoma priešinga tendencija.
Nepasitenkinimas tokia politika, pasak jo, jaučiamas ne tik tarp rinkėjų. Kritikos esama ir Kongrese – ne vien Demokratų, bet ir Respublikonų partijoje. Kokias pasekmes tai sukels, dar neaišku.
L. Linkevičius pabrėžė, kad europiečiai turi ruoštis prisiimti didesnę atsakomybę: šiuo metu būtent ant jų pečių daugiausia gula finansinės ir karinės paramos Ukrainai našta.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
