Nuo lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigalioja sveikatos sistemos pakeitimai, kurie palies pacientus ir jų artimuosius. Jie apima nuotolines oftalmologijos paslaugas, skubiosios medicinos pagalbos skyrių darbą, mokinio sveikatos pažymėjimų galiojimą, vaikų, sergančių tam tikromis ligomis, stebėseną, dantų protezavimo kompensavimą, ortodontines paslaugas ir pažangiosios terapijos vaistus.
Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia svarbiausius pokyčius.
Akių gydytojo konsultacijos kai kuriais atvejais teks laukti ne ilgiau kaip 14 dienų
Gavęs siuntimą, pacientas skubos tvarka galės būti registruojamas pas akių ligų gydytoją, jei pakartotinai to paties vizito metu bus nustatytas gerokai padidėjęs akispūdis – nuo 30 iki 39 mmHg.
14 dienų terminas taip pat bus taikomas staiga atsiradus regos iškraipymui, pablogėjus regėjimui, atsiradus dvejinimuisi, žvairumui arba ūmiam akių vokų ir junginės infekciniam uždegimui, kai optimalus gydymas neduoda rezultatų. Įtariant pooperacines komplikacijas, pacientas taip pat turės patekti pas akių ligų gydytoją per 14 dienų nuo siuntimo išrašymo.
Vaikams skubos tvarka konsultacija turės būti paskirta nustačius naujai atsiradusį baltą akies dugno refleksą, nistagmą arba plaukiojančius akių judesius.
Per 14 dienų nuo siuntimo išrašymo turės būti atlikta pirminė neišnešiotų naujagimių retinopatijos patikra. Ji bus taikoma naujagimiams, kurių gestacinis amžius yra 32 savaitės ar mažiau ir (arba) gestacinis svoris nesiekia 1500 g, o koreguotas amžius yra iki 44 savaičių.
Mokinio sveikatos pažymėjimas kai kuriems vaikams galios tik pusmetį
Nuo lapkričio 1 d. išduodamo Mokinio sveikatos pažymėjimo galiojimo laikas kai kuriais atvejais bus trumpesnis nei vieneri metai. Vertinant vaiko sveikatą turės būti patikrinta ir burnos būklė.
Jei profilaktinės apžiūros metu bus nustatyta, kad vaiko dantys sveiki, pažymėjimas, kaip ir anksčiau, galios vienerius metus. Tačiau nustačius dantų ėduonį ir poreikį juos gydyti, pažyma galios šešis mėnesius nuo jos užpildymo dienos.
Iki lapkričio 1 d. išduoti pažymėjimai galios pagal ankstesnę tvarką – vienerius metus nuo išdavimo.
Pernai gydymo įstaigose vaikams suteikta daugiau nei 400 tūkst. burnos sveikatos profilaktikos paslaugų. Jų išlaidos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo sudarė 2,6 mln. eurų.
Skubiosios pagalbos skyriuose dalį pacientų galės įvertinti slaugytojai
Išplėstinės praktikos slaugytojams, dirbantiems skubiosios medicinos pagalbos (SMP) srityje, suteikta daugiau savarankiškumo. Neviršydami profesinės kompetencijos, jie galės patys įvertinti lengvesnės būklės pacientus ir suteikti jiems reikalingą pagalbą stacionarių gydymo įstaigų arba teritoriniuose SMP skyriuose.
Tikimasi, kad pacientai atsakymus gaus greičiau, o gydytojai galės daugiau dėmesio skirti sudėtingiems ir gyvybei pavojingiems atvejams. Už slaugytojų teikiamas SMP paslaugas bus mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
Taip pat patikslinta paslaugų apmokėjimo tvarka tais atvejais, kai neatliekami laboratoriniai ar instrumentiniai tyrimai. Pakoreguota SMP kabineto sąvoka, o jame paslaugas bus galima teikti pagal medicinos gydytojo arba išplėstinės praktikos slaugytojo kompetenciją.
Stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje teikia 99 gydymo įstaigos, iš jų 54 turi SMP skyrius. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2025 m. skubiosios medicinos pagalbos skyriuose užregistruoti 624 905 pacientų apsilankymai ir suteikta 1 420 565 paslaugų. Beveik penktadalis pacientų buvo hospitalizuoti, o kiti išleisti gydytis ambulatoriškai arba pervežti į kitas gydymo įstaigas.
Vaikams numatytas papildomas ortodontinių paslaugų finansavimas
Sveikatos apsaugos ministerija patikslino vaikams teikiamų ortodontinių paslaugų organizavimo ir apmokėjimo iš PSDF tvarką. Joje aiškiau nurodyta, kokias paslaugas gali teikti gydytojai odontologai ir gydytojai ortodontai, taip pat numatytas papildomas finansavimas.
Iki šiol reikiamą kompetenciją turintys odontologai galėjo diagnozuoti ir gydyti dalį vaikų sąkandžio anomalijų išimamais ortodontiniais aparatais bei naudoti profilaktinius aparatus, tačiau paslaugų finansavimas ir jų teikimo reikalavimai nebuvo aiškiai reglamentuoti.
Numatoma, kad nauja tvarka leis anksčiau koreguoti sąkandžio problemas, išvengti sudėtingesnio ir brangesnio gydymo ateityje, o gydymo įstaigoms – geriau planuoti specialistų darbą bei finansinius išteklius.
Pirminio lygio odontologinės priežiūros įstaigoms, turinčioms sutartį su Valstybine ligonių kasa, pakeitimai taikomi nuo šių metų lapkričio 1 d. Antrinio lygio paslaugas teikiančioms įstaigoms jie bus taikomi nuo 2027 m. balandžio 1 d.
Pirminiam lygiui numatytas pereinamasis laikotarpis. Iki 2030 m. sausio 1 d. sąkandžio anomalijų gydymą išimamais aparatais privalės teikti tik tos įstaigos, kuriose jau dirba reikiamą pasirengimą turintys odontologai – baigę atitinkamas studijas arba specialius universitetinius mokymus. Kitos įstaigos galės įvertinti specialistų poreikį ir pasiruošti, o nuo 2030 m. sausio 1 d. tokias paslaugas turės užtikrinti visos pirminės odontologinės priežiūros įstaigos.
Diabetu sergantiems pacientams dalis akių patikrų bus atliekama nuotoliu
Nuo lapkričio 1 d. dalį oftalmologinių paslaugų bus galima suteikti nuotoliniu būdu, vertinant akių dugno vaizdus ir pasitelkiant gydytojų oftalmologų konsultacijas.
Teleoftalmologija pirmiausia skirta suaugusiesiems, sergantiems cukriniu diabetu ir turintiems diabetinės retinopatijos riziką. Pirminės teleoftalmologijos paslaugos bus teikiamos tiems pacientams, kurie per pastaruosius metus nebuvo konsultuoti oftalmologo dėl diabetinės retinopatijos.
Pacientas galės kreiptis į šeimos gydytoją, kuris atliks akių dugno nuotrauką ir elektroniniu būdu perduos ją oftalmologui. Šis įvertins vaizdą, o prireikus pacientas bus nukreiptas tolesniam gydymui.
SAM duomenimis, 2024 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo beveik 168 tūkst. žmonių, tačiau oftalmologo konsultaciją gavo tik trečdalis jų. Nors diabetu sergantiems pacientams akis rekomenduojama tikrinti bent kartą per metus, ligos komplikacijos ilgą laiką gali nesukelti simptomų.
Tyrimai rodo, kad vertinant diabetinės retinopatijos riziką teleoftalmologija yra tokia pat efektyvi kaip tiesioginė konsultacija. Tikimasi, kad ši paslauga bus ypač naudinga regionuose gyvenantiems žmonėms, nes sumažins kelionių poreikį ir leis greičiau gauti įvertinimą.
Paslauga bus teikiama centralizuotai per E. sveikatos sistemą. Prie elektroninio siuntimo bus pridedami skaitmeniniai standartizuoti klausimynai.
Aiškesnė vaikų, sergančių artritu ir jungiamojo audinio ligomis, stebėsena
Iki šiol vaikų, sergančių jaunatviniu artritu arba sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis, stebėjimo tvarka nebuvo atskirai reglamentuota, todėl gydytojai jų būklę vertindavo individualiai. Naujos taisyklės nustato bendras stebėjimo sąlygas, ligų sąrašą ir patikrų dažnumą.
Jeigu liga yra vidutinio ar didelio aktyvumo arba vaikui skiriami ligą modifikuojantys vaistai, vaikų reumatologas turės jį apžiūrėti kas 3–6 mėnesius. Kai liga mažai aktyvi ir tokie vaistai neskiriami, būklė bus tikrinama kas 6–12 mėnesių.
Jaunatviniu artritu sergančių vaikų sveikatą tokiais pačiais intervalais turės stebėti ir oftalmologas. Vaikams, sergantiems iridociklitu – akies rainelės ir krumplyno uždegimu – oftalmologinė apžiūra bus atliekama kas 3–6 mėnesius.
Dantų protezavimo kompensavimo taisyklės tapo detalesnės
Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja patikslinta dantų protezavimo paslaugų kompensavimo tvarka. Ja siekiama aiškiau apibrėžti sąlygas ir sąvokas, kad gydymo įstaigoms būtų lengviau organizuoti iš PSDF apmokamas paslaugas ir neliktų skirtingų taisyklių interpretacijų.
Dokumente detalizuoti kompensavimo reikalavimai, vaikams taikomi kriterijai ir išimtys, taip pat atvejai, kada būtina gydytojų konsiliumo išvada. Aiškiau aprašyta dantų protezavimo plano sudarymo, procedūrų apskaitos ir registravimo Eilių ir atsargų valdymo informacinės sistemos Dantų protezavimo posistemyje tvarka. Atsisakyta nebeaktualių pranešimų formų.
PSDF lėšomis apmokamomis dantų protezavimo paslaugomis gali pasinaudoti senatvės pensijos amžiaus sulaukę žmonės, vaikai iki 18 metų, žmonės su negalia ir pacientai, gydyti dėl burnos, veido arba žandikaulių onkologinės ligos.
Keičiasi pažangiosios terapijos vaistų gamybos reikalavimai
Nuo lapkričio 1 d. keičiasi pažangiosios terapijos vaistų, gaminamų pagal ligoninės išimtį, reikalavimai ir leidimų juos gaminti išdavimo tvarka. Pakeitimais siekiama pagerinti inovatyvių vaistų prieinamumą onkologinėmis ir kitomis sunkiomis ligomis sergantiems pacientams.
Šie vaistai gali būti gaminami pacientui pritaikytu būdu, kai registruoti vaistai nėra veiksmingi arba gydymas jais neprieinamas. Jie priskiriami personalizuotai medicinai, nes parenkami konkrečiam pacientui, atsižvelgiant į jo individualias savybes ir klinikinę būklę.
Nauji reikalavimai suderinti su Europos Sąjungos taisyklėmis: pažangiosios terapijos vaistai turės būti gaminami laikantis specialiųjų geros gamybos praktikos nuostatų.
Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai taip pat turės patvirtinti kiekvieno tokio vaisto kokybės dokumentų rinkinį, užtikrinti jo atsekamumą, farmakologinį budrumą ir veiksmingumo stebėseną.
