Valstybės gynimo taryba (VGT) nutarė nuo 2032 metų į privalomąją karinę tarnybą šaukti visus galinčius tarnauti vaikinus. Tuo metu Europos Komisija atmetė bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos prašymą skirti lėšų oro gynybai bei apsaugai nuo įskrendančių dronų.
Prezidentas Gitanas Nausėda buvo sušaukęs VGT posėdį. Taip pat paaiškėjo, kad trys Baltijos valstybės anksčiau kreipėsi į Europos Komisiją dėl pusės milijardo eurų paramos rytiniam Europos Sąjungos flangui stiprinti ir gynybai nuo dronų. Tačiau, kaip pranešė Andrius Kubilius, finansavimas nebus skirtas.
LRT skelbia, kad A. Kubilius Lietuvai pasiūlė pasinaudoti specialia paskolų programa. Premjeras Mindaugas Sinkevičius tokį sprendimą įvertino kritiškai, pabrėždamas, jog paskolą reikėtų grąžinti. Jo teigimu, tai yra šiek tiek nuvilianti ES pozicija.
Ar Lietuvai teks skolintis?
Lietuva kol kas laukia ir dronų aptikimo radarų, ir sistemų, galinčių numušti pačius dronus. Taip pat laukiama verslo sukurtos programinės įrangos, kuri visas turimas sistemas sujungtų į vieną bendrą tinklą.
Estijos gynybos ministras viešai pasiūlė svarstyti dar vieną apsaugos nuo dronų variantą – lengvųjų naikintuvų įsigijimą. Lenkija iš Pietų Korėjos yra nusipirkusi beveik 50 tokių orlaivių, kurie, ministro teigimu, galėtų padėti kovoti su dronais.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė, kad apie šią galimybę diskutuojama ir su Lietuvos kariuomene. Svarstoma, ar galėtų būti naudojami lengvieji naikintuvai arba propeleriniai orlaiviai. Pasak jo, tokia aviacija Ukrainoje veikia ir yra mobili bei efektyvi prieš reaktyvinius dronus. Vis dėlto Lietuvos galimybes riboja turimas biudžetas.
Lenkija už maždaug 50 lengvųjų naikintuvų sumokėjo daugiau nei 2,5 mlrd. eurų. Estijos ministras mano, kad jo šaliai pakaktų 10–12 orlaivių, kurių kaina greičiausiai nesiektų milijardo eurų. Lietuvos politikai savo ruožtu pabrėžia, kad šiuo metu visos lėšos skiriamos jau pradėtiems projektams, o dėl aviacijos būtų sprendžiama tik juos užbaigus.
Lėktuvams pinigų kol kas nenumatoma, tačiau trečiadienį R. Kaunas kalbėjo, kad galbūt būtų galima jų rasti amerikiečių dirbtinio intelekto sistemai. Preliminariai ji galėtų kainuoti kelis šimtus milijonų eurų. Vis dėlto sprendimus dėl lėšų priimantis premjeras į šią idėją žvelgia skeptiškai ir mano, kad dirbtinio intelekto sistema gali palaukti.
Europoje, ypač Vokietijoje, taip pat keliama klausimų dėl Jungtinėse Valstijose sukurtos sistemos patikimumo. Nepaisydamas šių abejonių, premjeras teigia, kad Lietuva gali ir turi pasitikėti Amerika.
