Nors didesni šalčiai ir sniegas dar neatėjo, sode vis dar yra ką nuveikti. Dabar verta pasirūpinti, kad augalų nepažeistų kenkėjai ar laukiniai gyvūnai, taip pat iš anksto pasiruošti pavasariui, kai vis stipriau šildanti saulė gali suskaldyti medelių žievę.
Apie darbus, kuriuos šiuo metu galima atlikti sode, anksčiau TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo bendrovės „Juknevičiaus kompostas“ direktorius Andrius Juknevičius.
Vilnos mulčias gali padėti nuo šalčio ir žvėrių
Ekspertas sodininkams rekomenduoja turėti vilnos mulčio. Jį pavasarį galima naudoti pakeltose lysvėse, šiltnamyje arba uždengti dirvą aplink augalus ir medelius.
Apvalūs vilnos paklotukai saugo nuo piktžolių ir gali sumažinti sraigių daromą žalą. Vis dėlto per itin drėgną vasarą, kai ant vilnos telkšo vanduo, sraigės gali šią kliūtį įveikti. A. Juknevičius aiškino, kad sausas vilnos paviršius sraiges atbaido, tačiau labai sušlapęs mulčias tokios apsaugos ne visada užtikrina.
Šiuo metu vilną galima panaudoti ir medeliams bei kitiems augalams apdengti. Ji padeda apsisaugoti nuo šalčio, nors tokios apsaugos reikia ne visiems medžiams, ir gali atbaidyti laukinius gyvūnus.
Vilnoje esantis ligninas, pasak A. Juknevičiaus, atbaido stirnas ir elnius – gyvūnai nenori tokios medžiagos graužti. Apie šią vilnos savybę jis pats sužinojo iš Vilniaus universiteto Botanikos sodo specialistų.
Kaip vilna apvynioti medelius
Norint medelius apsukti vilna, ją patogu susikarpyti juostelėmis. Taip galima apsaugoti skirtingo storio medžius ir dekoratyvinius augalus.
Šis būdas ypač naudingas soduose, kurie nėra aptverti ir yra atviruose laukuose, kur augalus lengviau pasiekia laukiniai gyvūnai. Vilnos juosteles reikėtų vynioti nuo apačios į viršų, pritvirtinti surišant ir kelti aukštyn tiek, kiek reikia.
Taip medelis apsaugomas nuo saulės perkaitinimo, o stirnos ir kiti gyvūnai atbaidomi. Juostelėmis galima apvynioti ir augalus, prie kurių jau įsmeigti kuoliukai – jų ištraukti nereikia.
Vilnos mulčias naudingas ir dėl to, kad, uždengęs dirvą aplink augalą, pamažu irdamas ją praturtina. Be to, vilna leidžia augalui kvėpuoti ir gana greitai išdžiūsta, jei sušlampa.
Dabar tinkamas laikas apsaugoti žievę nuo pavasario saulės
Ruošiantis pavasariui svarbu pagalvoti ir apie saulę. Vasario mėnesį ji kyla vis aukščiau ir kaitina stipriau, todėl tamsi, saulėje įkaitusi medelių žievė gali pradėti trūkinėti.
Kai medžiai jau būna be lapų, juos galima nubalinti baltalu. A. Juknevičius teigė, kad tai galima daryti jau dabar, nors šiuo metu saulė dar nėra itin intensyvi.
Baltalas nuo saulės poveikio saugo kaulavaisius ir vaismedžius, tarp jų – obelis, kriaušes bei slyvas. Tai ypač svarbu jauniems medeliams: saulei pašildžius kamieną, jame pradeda cirkuliuoti skysčiai, galintys suplėšyti žievę. Baltalas taip pat atbaido gyvūnus, kurie gali nugraužti šakas ar pumpurus.
Purškiamą baltalą naudoti paprasta – prieš purškiant jį reikia gerai suplakti. Vis dėlto ekspertas pataria nenaudoti šalto produkto: parsineštą iš lauko jį geriau kurį laiką palaikyti, kad sušiltų, nes kitaip jis gali veikti prasčiau.
Nepamirškite užtepti ir medelių žaizdų
Nuo vėlyvo rudens genimi medeliai, todėl po šių darbų reikėtų pasirūpinti atsiradusiomis žaizdomis ir naudoti sodo tepalą. Žaizdos gali atsirasti ir tada, kai vaismedžius apgraužia laukiniai gyvūnai.
Dėl žaizdų tepimo vis dar diskutuojama, tačiau A. Juknevičius siūlo į situaciją pažvelgti paprastai – panašiai, kaip elgtumėmės įsipjovę ranką.
Moksliniu požiūriu, sodo tepalas reikalingas tada, kai ore gali skraidyti įvairių ligų sukėlėjų sporos: pelėsinių grybų, kerpių ar bakterijų. Jos gali patekti į drėgną žaizdą ir joje pradėti daugintis, todėl pažeista vieta apipurškiama siekiant to išvengti.
Daugiau laidos „Svajonių sodai“ patarimų pateikiama vaizdo įraše straipsnio pradžioje. Laidą žiūrėkite sekmadieniais 11 valandą per TV3 televiziją.
